Visi šie ir dar daug kitų klausimų, vienaip ar kitaip siejamų su prezidento dalyvavimu, sprendimais ar pasisakymais, yra tikrasis politinės įtakos bei galimybės veikti viešajame lauke rodiklis. LR prezidentas yra matomas, girdimas ir jis veikia.
Papildomai pabrėžčiau dar vieną ypatingai svarbią ir demokratiją bei demokratiškumą žyminčią savybę – prezidentas atkūrė natūralaus ir kritiško kalbėjimo apie save ir savo asmenį laisvę. Mes labai greitai užmiršome, kaip dešimt metų nedrįsome kritikuoti prezidentinės elgsenos, nes tuojau pat skambutis, baimingas žvilgsnis ar „draugiškas“ perspėjimas priversdavo sustoti.
Prezidentė tuomet buvo virš kritikos (na, to buvo siekiama) ir kiekvienas, pabandęs kritiškai pasireikšti, sulaukdavo įdomių patarimų. Štai kur demokratinių santykių supaprastinimas iki išnykimo. O tai ir įvyktų, jei kitas prezidentas vėl būtų buvęs panašus ir neleistų savęs kritikuoti.
Šiandien tai daro visi, kas netingi – vadinasi, visi tampa labai kvalifikuotais politikos žinovais ir sprendėjais, na, kaip futbolo sirgaliai ant sofos prie televizoriaus vieninteliai žino, kaip įmušti įvartį. Todėl G.Nausėda bus kritikuojamas daug ir aistringai. Ar tai jam kenkia, ar kenkia jo reitingams?
Manau, kad ne, nes šie reitingai tėra momentinių emocijų, nuotaikų atspindžiai, kurie jau kitą dieną gali pasikeisti į gerąją ar blogąją pusę. Bet pats šių nuotaikų įvairovės buvimo faktas mums, kaip bundančiai visuomenei (aš tikiuosi), yra naudingas. Jei Prezidentas siekia pokyčių šioje visuomenėje, jis kantriai tvers kritiką ir veiks taip, kaip supranta savo paskirtį.
Na, o kaip su tais prezidentiniais reitingais? Jie per ilgą laiką nužymi bendras visuomenės požiūrio tendencijas ir, aišku, prezidentas nenori neigiamų tendencijų. Taigi, teks veikti, o šioje jam politiškai sudėtingoje situacijoje tai padaryti nėra ir nebus lengva. Tam reikalingas aiškus ir nuoseklus visos prezidento komandos kūrybingas ir sutartinis veikimas.
Šiandien pandemijos problemas prezidentui vidaus politikoje užgožia nenuilstančios diskusijos, skandalai bei pareiškimai dėl laisvės partijos teikto partnerystės įstatymo. Bet manau, kad kazusas su šeimų maršo dalyviais bei su vienos lyties partnerystės įteisinimu nėra toks dramatiškas, kaip jį nori pateikti abi pusės. Mėgėjų pasišildyti ties nesutarimo lauželiu visada bus ir to, matyt, bus neišvengta.
Na, o kilusio konflikto priežastis, mano galva, buvo neapgalvotas, strategiškai primityvus Laisvės partijos siekis įgyvendinti įstatymą per kuo trumpesnį laiką. Buvo nepagalvota apie pasekmes, nepagalvota, kad kultūrinį lūžį ženklinantis sprendimas reikalauja ilgos ir sudėtingos diskusijos. Pagaliau, paprasto daugumos pripratimo prie kintančios situacijos.
Na, norim to ar ne, bet diskusija jau vyksta. Maršai, protestai, skandalingi akibrokštai, analitiniai tekstai, reportažai bei feisbukiniai kaltinimai ir pasiteisinimai šiandien ir yra ši diskusija – neplanuota ir nesuvaldyta. Prezidentas čia lieka pakankamai neutralus, tačiau manau, kad per trumpą laiką prezidentūroje bus suformuotas koks nors viešas apskritas stalas ar tęstinė diskusija nesutarimui ir pretenzijoms iš visų pusių sureguliuoti, nes reikalingas ne triukšmas dėl problemos, o jos sprendimas – blaivus ir subalansuotas.
Darbo bus daug, bet tai ir yra brandaus politinio sprendimo kelias. Taigi, aistros, liekitės laisvai, bet neperžengiant įstatymų bei moralinių normų.
