Nausėda netiesiogiai sutiko su Putinu ir Lukašenka? Na, ką jūs, taip negalima. Taip išvedžiodami visus į vieną maišą sukišti galima. Laiškais problemos nesprendžiamos. Europos vadovų laiško nepasirašymas problemų nesukuria.
Čia prie valstybės Prezidento vyr. patarėjo priėjo Celofanas. Tas, kurio kova yra su Seimu ir karantino kaukėmis. Už kaukės nedėvėjimą teismo salėje Celofanas yra gavęs baudą. Kiek anksčiau prie Celofano priėjo FNTT pareigūnai. Jie nutempė Celofaną į teismą už šmugelį su 5 000 tonų dyzelino ir 700 tūkst. eurų mokesčių, nušvilptų nuo Lietuvos valstybės.
Valstybės Prezidento vyr. patarėjas pagyrė Celofaną ir visą garbingą kompaniją (St.Tomas, K.Juraitis, D.Glazkovas, V.Šustauskas, A.Paleckis, A.Orlauskas ir kt.). Už pilietinį aktyvumą. Katras ryškiausiai pasireiškė nelegalia prekyba naftos produktais, vengiant mokesčių ir kova su tradicinėmis karantino kaukėmis bei, žinoma, supuvusiais Vakarais.
Jei a = b, o b = c, tai tada?
Valstybės Prezidentas, prisistatantis karališkuoju „Mes“, pasiųsdamas savo vyr. patarėją susitikti cu celofaniniais aktyvistais, praktiškai sutiko su Celofanu, kad kaukių dėvėjimas yra blogis, o mokesčius už prekybą dyzelinu gali mokėti tik visiški lochai, negerbiantys tradicinių katalikiškų tautinių vertybių, nuo anų laikų skelbiančių, jog vogti iš valstybės ne gėda ir ne nuodėmė?
Netiesiogiai, tik netiesiogiai? O jūs norėtumėte, kad valstybės Prezidento ir Lietuvos valstybę apstatančio Celofano bendrystė būtų tiesioginė, na, kaip Verygos ir Minedo antai buvo?
Nėra žinoma, ką apie tai galvoja policijos generalinis komisaras Požėla. Celofanas prie jo nebuvo priėjęs.
Bet jei spręstume iš to, ką policijos viršininkas prikalbėjo apie tai, kad maršų organizatorių ir dalyvių nėra už ką bausti, o menininką Liškevičių už performansą būtina bausti net ir dėl prieš porą dešimtmečių sukurto performanso, tai polcijos šefas šiuo metu ir negalvoja.
Policijos šefas uodžia orą. Bando pagauti, iš kur politiniai vėjai smėlį į akis neša.
Prokuratūra kone pusmetį aiškinosi, ar Liškevičiaus performansui taikytina senatis, ar ne. Policijos šefas rodė politinį aktyvumą, už kurį gali būti pagirtas Prezidento vyr. patarėjo, – iki paskutinės akimirkos tvirtino, kad senaties termino šiuo baisiu atveju taikyti negalima, mat termino pradžią komisaras skaičiuoja tik nuo kūrinio paviešinimo.
Kosmosas kažkoks?
Kosmosas Nr.1: policijos šefo pasiklausius atrodo, kad Liškevičiaus kūrinys prieš 21 m. buvo skirtas ne smarkiai viešai Venecijos bienalei, o buvo įslaptintas, ir tik patriotai jį šįmet demaskavo. Kosmosas Nr.2: byla prieš menininką europine save laikančioje Lietuvoje nutraukta dėl senaties. Jei ne senatis, tai ką – menininką į cypę?
Ateityje patartina atidžiau stebėti policijos šefo, prokurorų, o gal ir naujosios Konstitucinio teismo pirmininkės šnerves. Ypatingo einamojo momento rodiklis. Kai valstybės Prezidentas sąmoningai eina obuoliauti su kriminaliniais elementais ir personomis, apie kurių antilietuvišką veiklą kasmet skelbia VSD ir KAM kontržvalgybos aplinkraščiai.
Susimetimas į vienas vežėčias su Orbanu sufleruoja, kad Nausėda atgal nė nebesidairo. Klausimas tik, ar sustos lenkų J.Kaczynskio pozicijose, kurios yra aiškiai antirusiškos, ar nudardės iki Orbano, kuris yra aiškiai prorusiškas.
Nebūtų didelis cūdas, jei ateityje net ir Karbauskis nuo Nausėdos politikos gali būti priverstas atsiriboti. Retorinis spėjimas: jei Prezidentu būtų išrinktas valstiečių Skvernelis, tikėtina, kad Lietuva užsienyje vis dar kalbėtų vienu balsu. O Jakeliūno niekas ir klausytis nenorėjo.
Latvijos ir Estijos prezidentai Europos vadovų laišką pasirašė. Lietuvos vadovas nepasirašė, nors Užsienio reikalų ministerija, jei tik Prezidentas būtų paisęs jos, būtų rekomendavusi pasirašyti.
Pirmą kartą po Kovo 11-osios oficialusis Vilnius užsienyje kalba dviem skirtingais, vienas kitam prieštaraujančiais balsais. Užsienio reikalų ministerija sako juoda, Prezidentas – balta. Tas pats Prezidentas, kuris dar prieš tris savaites rašė jo problemą sprendžiantį laišką premjerei, laiškų rašymą paskelbė išėjus į problemų sprendimo autą.
Celofaninė vidaus politika nėra kažkas naujo ir negirdėto. Pakso vidaus politika buvo celofaninė. Grybauskaitė kelerius metus vykdė celofaninę politiką atsisakydama atleisti teisėjo vardą pažeminusią Venckienę ir iki paskutinės dienos šunuodegiaudama su Garliavos riaušių kurstytoja.
Nauja tai, kad celofaninę vidaus politiką Prezidentas perkėlė į užsienio politikos lygį. Net Pakso laikais taip iš esmės nebuvo, kad Lietuva su pasauliu kalbėtų dviem priešingomis burnomis. Lietuvos užsienio politika pirmą kartą tapo kerša.
O kiek juokėmės iš Čekijos su prezidentu Zemanu. Su kerša užsienio politika teks susitaikyti. Vis dėlto prieš pradedant lieti graudžias ašaras derėtų nepamiršti, kad viskas šitoje ašarų pakalnėje yra sąlygiška.
Kerša politika irgi neamžinai bus. Po pusketvirtų metų gal atrodys, kad tas keršumas dar buvo pusiau su velniu. Ne visi dar Lietuvos vardu sniaukrojo kaip Lukašenka ir Celofanas. Buvo ir europinė nata, o daug kas nematė kliūčių tam, kad tą Europos vadovų laišką dėl Vengrijos už Lietuvą pasirašytų premjerė Šimonytė. Ką, Nausėdos patarėja imtų gvoltų šaukti urbi et orbi?
Pusketvirtų metų yra per daug, kad apie pačią niūriausią galimybę jau dabar būtų kalbama kaip per gedulingus pietus. Ši Seimo dauguma ir ši Vyriausybė turi daug gražaus laiko padaryti viską, kad Lietuvos traukinys niekada nebūtų nuverstas nuo europinės vėžės. Kol kas iniciatyva ne jos rankose, bet tikrai ne dėl prezidento ar jo celofanų kankliavimo.
Realiai tai nieko tokio neįvyko. XX a. III dešimtmetį ant bangos buvo fašizmas ir komunizmas. XXI a. III dešimtmetį ant bangos yra nacionalpopulizmas ir leftizmas, katrie, kaip ir jų pirmtakai, nevengia bendro veikimo su kriminaliniais ir kt. antivalstybiniais elementais.
Kol gyva bus liberali demokratija, priešingai nei kažkada svaičiojo Fukuyama, tol gyvi bus ir tie du ją lydintys nukrypimai bei jų primetamos įtampos. Nauji būna tik iš kažkur lyg pagal komandą išnyrantys celofanai ir jiems per petį paslaugiai plekšnojantys kokių 9-10 m. berniukai.
