Palyginus su armija žmonių, kurie, galimai pasinaudodami tarnybine padėtimi, sugeba deklaruoti valstybinę žemę ir gauti išmokas, jau minėti agro verslo atstovai smulkios žuvelės. Net pinigais didieji, kurie visgi gainioja kombainus ir traktorius po laukus, nusileidžia šiam klanui.
Prieš porą savaičių nuskambėjo ir tyliai nugrimzdo užmarštin žinutė apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktą analizę, nors praktikoje tai turėjo sukelti gana didelį skandalą.
STT analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnai atliko informacijos analizę dėl Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ir jos valdymo sričiai priklausančių 20-ies įstaigų, įmonių darbuotojų ir jų giminaičių, kurie 2020 m. deklaravo pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti.
Nustatyta, kad 2020 m. 3607 ŽŪM ir jos valdymo sričiai priskirtų organizacijų darbuotojų ir jų giminaičių yra deklaravę pasėlius. Bendra Europos Sąjungos (ES) parama šiems asmenims viršijo 20,5 mln. Eur. Palyginimui, pernykštis „Auga Group“ pelnas buvo 2,72 mln. eurų, o pardavimo pajamos 19,48 mln. Eur. Čia tik pajamos, iš kurių reikia atmesti produkcijos pagaminimo savikainą. Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“ viešai duomenų neskelbia.
Nustatyta, kad 2020 m. 3 607 ŽŪM ir jos valdymo sričiai priskirtų organizacijų darbuotojai ir jų giminaičiai deklaravo pasėlius, kurių plotas sudaro 98 619 ha. (Palyginimui, R. Karbauskiui priklausančios įmonės dirba apie 30 tūkst. ha, o bendras Lietuvos dirbamas plotas apie 3 mln. ha red. past.)
Šie asmenys gavo 20,5 mln. Eur ES paramos. Daugiausiai ES išmokų – 7,77 mln. Eur, gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (NŽT) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM (NMA) darbuotojai bei jų giminaičiai.
Vertinant šią situaciją, išskirtos trys antikorupciniu požiūriu padidintos rizikos ŽŪM bei jos valdymo sričiai priskirtų organizacijų darbuotojų ir jų giminaičių grupės:
142 ŽŪM valdymo srities darbuotojų ir giminaičių, kurių deklaruojamoje valdoje valstybinė žemė sudarė 50 proc. ir daugiau;
61 ŽŪM valdymo srities darbuotojų ir giminaičių, kurių deklaruojamoje valdoje valstybinė žemė sudarė nuo 30 proc. iki 50 proc.;
408 ŽŪM valdymo srities darbuotojų ir giminaičių, kurie deklaravo tik pievas ir ganyklas, tačiau neturėjo gyvulių, todėl tikėtina realiai nevykdė žemės ūkio veiklos.
„Situacija, kai organizacijose dirbantys asmenys dėl turimų įgaliojimų, tikėtina, turi palankesnes sąlygas gauti informaciją apie laisvuosius valstybinės žemės plotus, šiuos plotus išsinuomoti, gauti paramą už deklaruotus pasėlius, yra vertinama, kaip rizikinga antikorupciniu požiūriu. Išmokų gavimas pats savaime nėra vertinamas neigiamai, tačiau svarbu turėti informaciją apie galimas rizikas, kuri padėtų jas valdyti ir taip stiprinti antikorupcinę aplinką ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose. Svarbu, kad pačios institucijos rūpintųsi savo antikorupcinės aplinkos kūrimu, taip kaip šįkart tai padarė Žemės ūkio ministerija, kurios iniciatyva ši analizė ir buvo atlikta“, – sako STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
Citatos pabaiga.
Iš pirmo žvilgsnio viskas aptaku ir suvelta. Dauguma šių žmonių deklaruoti žemę turi teisę ir tai daro visiškai teisėtai. Nors valstybės tarnautojams ir pareigūnams draudžiama užsiimti verslu, tačiau žemės ūkis išimtis. Sodinti bulves, sėti rugius ar po darbo melžti karves ir parduoti produkciją leidžiama.
Tačiau kita dalis įdomesnė. Jau seniai puse lūpų kalbama, kad kai kurie sugebėjo šalia valdiško atlyginimo riebiai prisidurti ir, tai reiškia įtarimus, jog kai kurie NŽT ir NMA darbuotojai tiesiog gamina milijonus „iš oro“. Sau ir savo giminėms, be abejo. Ar taip yra ir kaip tai veikia, tikėkimės, išaiškins STT ir tai nebus dar vienas griausmingai prasidėjęs ir niekuo pasibaigęs tyrimas.
Schema, apie kurią kalbama, primityvi. Baiginėjantis deklaravimo terminui dešimtys valdininkų, turinčių prieigą prie tarnybinės informacijos, palinksta prie tarnybinių kompiuterių ir karštligiškai ieško, kurie valstybinės žemės plotai laisvi bei juos deklaruoja.
Taip „uždirbamos“ milžiniškos sumos. Tiesiog nieko neveikiant ar, jei plotai dideli, juos paprasčiausiai numulčiuojant. Kaip bus dabar, kai mulčiavimo tvarka pasikeitė, neaišku.
Tokia keista padėtis susiklostė po „kreivos“ žemės reformos, kai ūkininkams leista deklaruoti žemę ir gauti išmokas neturint jokių nuosavybės ar nuomos dokumentų.
Argumentas liaudiškas „kas ten sugaudys visus į Didžiąją Britaniją išvažiavusius anūkus ir su jais sudarys sutartis“. Todėl įsivyravo savotiškai praktika – užtenka patikinti, kad turi žodinį savininko leidimą ir dirbti vieną ar kitą plotą.
Ši situacija keliems aukštiems valdininkams jau kainavo postus.
2017 m. Žemės ūkio ministras atleido kiek daugiau nei metus dirbusį Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovą Danielių Kuprį. Aukštas pareigūnas atleistas po to, kai tarnybinės etikos komisija rekomendavo ministrui apsispręsti dėl D. Kuprio tinkamumo eiti pareigas, nes jam nuolat kyla interesų konfliktas, nuomojantis valstybinę žemę.
Vienu metu ūkininkaujantis ir NŽT vadovaujantis D. Kuprys nuomojosi maždaug 55,4 hektaro žemės iš valstybės skirtinguose regionuose, o jam tapus NŽT vadovu buvo baigti formuoti devyni žemės ūkio paskirties žemės sklypai nuomai.
Vertinant pernai metų tiesioginių išmokų dydžius, už tokį plotą valdininkas galėjo pretenduoti į maždaug 10 tūkst. eurų.
2018 m. dėl kaltinimų be leidimo dirbus kito žmogaus žemę atsistatydino tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Jis tikino, kad dėl šio ploto dirbimo buvo sutarta žodžiu.
Tačiau nuo to laiko niekas nepasikeitė. Kaip rodo STT tyrimas, ES parama toliau sėkmingai plaukia į išradingų ir prieigą prie atitinkamų duomenų turinčių klerkų kišenes. Dalis tų žmonių ir jų giminaičių sąžiningai ūkininkauja ir, kaip mėgsta sakyti valdžios vyrai, kuria pridėtinę vertę. Dalis, galimai, tiesiog riebiai prisiduria prie atlyginimo.
Žemės ūkio ministro patarėjas Saulius Jarmalis į prašymą pakomentuoti padėtį atsakė:
„Šiuo metu neturime duomenų, kad Žemės ūkio ministerijos ir kitų pavaldžių įstaigų darbuotojai ar jų šeimos nariai būtų deklaravę valstybinę žemę, kuri yra neužimta ir kurios naudoti bei už kurią gauti tiesiogines išmokas jie neturi teisėto pagrindo.
Kadangi STT išskyrė ir asmenis, kurie deklaruoja ir išmokas gauna ne tik už savo, bet ir už valdomą valstybinę žemę, tuo pačiu atliekame tyrimą, ar tie asmenys valstybės žeme naudojasi teisėtai – ar turi tam juridinį pagrindą.
STT yra pateikusi sąsajas – kiek tiesioginių išmokų už žemę gavėjų dirba Žemės ūkio ministerijoje bei pavaldžiose įstaigose, ar yra jų šeimos nariai. Tarnyba nepateikė duomenų, ar valstybės žemė naudojama neturint tam juridinio pagrindo.“
STT galėtų atsakyti ir į kitą klausimą, kuris taip ir kirba skaitant jų pranešimą. Kaip klerkai pasiskirsto laisvus valstybinės žemės sklypus, kuriuos deklaruoja. Juk nevyksta kabinetuose muštynės kas ir ką deklaruos. Yra kokia nors hierarchija pagal užimamas pareigas, kabineto plotą, artumą prie viršininko, traukiami burtai, ar tiesiog kaip džiunglėse – kas pirmesnis, tas gudresnis?
