`Galimybė susivokti, ko nori iš gyvenimo
Be abejo, tarnauti savo šaliai pirmiausiai yra kiekvieno žmogaus asmeninė pareiga. Valstybės saugumo stiprinimas yra vena iš tokios pareigos formų. Kitaip tariant, karinė tarnyba turėtų atrodyti toks pats natūralus dalykas kaip mokesčių mokėjimas, savo pilietinės valios išreiškimas rinkimuose ar kitos panašios pareigos.
Deja, jauni (ir ne tik jauni) žmonės į karinę tarnybą dar nebūtinai žvelgia per šią pareigos prizmę. Dėl to šauktinių motyvaciją didinti svarbu ir pabrėžiant karinės tarnybos suteikiamą naudą.
O ji tikrai yra nemenka. Karinė tarnyba jaunam, ką tik mokyklą pabaigusiam žmogui, visų pirma, gali būti puikia proga stabtelėti ir geriau susivokti, kokia kryptimi toliau pasukti savo gyvenimą. Atsiriboti nuo šeimos ir aplinkos spaudimo prieš priimant tolimesnius gyvenimo sprendimus yra išties pravartu. Šiuo požiūriu karinė tarnyba galėtų būti suvokiama kaip savotiška tarpinė stotelė, nuo kurios pradedama tolimesnė gyvenimo kelionė.
Suteikia neįkainojamos patirties ir finansinių paskatų
Antra, atliekant karinę tarnybą mokomasi ne tik karybos pagrindų ar susipažįstama su ginkluote, tačiau taip pat ugdomos ir tam tikros asmeninės savybės, įgaunama vertingos patirties, kuri neabejotinai praverčia tolimesniame gyvenime. Kalbu apie savidiscipliną, psichologinį tvirtumą, gebėjimą įveikti sunkumus, net ir tada, kai to labai nesinori, komandinio darbo įgūdžius, kuriuos tarnyba kariuomenėje tikrai padeda išsiugdyti ir sustiprinti. Su tokiomis asmeninėmis savybėmis gerokai lengviau pasitikti ir visus ateityje žmogaus laukiančius iššūkius.
Galiausiai karinė tarnyba suteikia ir tam tikrų praktinių naudų. Pavyzdžiui, be to, kad privalomąją karinę tarnybą atliekantiems asmenims kiekvieną mėnesį yra mokama 148 eurų išmoka buitinėms išlaidoms padengti, kiekvienas šauktinis kaupia ir papildomą išmoką, kuri išmokama atlikus prievolę ir priklauso nuo tarnybos vertinimo rezultatų. Ji gali siekti nuo 720 eurų iki 1440 eurų ir yra padidinama atitinkamai 30 proc. arba 15 proc., jei tarnyba pasirenkama savanoriškai arba pirmumo tvarka. Nors kai kam ši suma galbūt ir neatrodo didelė, tačiau, kaip bebūtų, tai visgi yra paskata ir atlygis už tarnybą, kuri, nepamirškime, yra pareiga.
Didžiausia nauda – valstybės saugumas
Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad privalomoji karinė tarnyba gali atverti duris į tolimesnę karjerą kariuomenėje. Pašaukti jaunuoliai gali likti kariuomenėje kaip profesionalūs kariai arba, supratę, kad ši sritis jiems artima, stoti į Lietuvos Karo akademiją ir tapti karininkais. Iki paragavę kario duonos dažnai jaunuoliai apie tokį pasirinkimą net nesusimąsto.
Visgi visos šios naudos nublanksta prieš pagrindinę, kurią gauna net tik pats karinę tarnybą atliekantis asmuo, bet ir visa visuomenė – galimybę gyventi saugioje aplinkoje, kurioje kiekvienam sudaromos galimybės klestėti ir kurti. Netekus šios galimybės, visos kitos kariuomenės ar bet kurios kitos srities suteikiamos naudos netektų prasmės.
Dėl to nuo jaunų dienų šeimoje ir mokykloje turėtų būti ugdomas mūsų šalies gyventojų sąmoningumas, pilietiškumas ir patriotiškumas. Žmonėms su tokiomis vertybėmis privalomoji karinė tarnyba tikrai neatrodys kaip vargas, kurio reikia išvengti. Greičiau ji bus suvokiama kaip galimybė prisidėti prie savo šalies saugumo ir klestėjimo.
Karinė tarnyba – pilietiškumo mokykla
Be abejo, dėl politinių priežasčių ar įtikėjus, kad grėsmių šalies suverenitetui nebėra, visuomet gali kilti pagunda šauktinių tarnybos atsisakyti ir grįžti prie profesionaliosios kariuomenės modelio. Visgi, mano įsitikinimu, Lietuvai būtinas pirminį parengimą turinčių karių rezervas. Vargu, ar artimiausiu metu geopolitinė situacija pasikeis taip, kad galėsime jaustis visiškai saugūs. Dėl to Lietuvai reikalingas mišrios kariuomenės modelis.. Profesionalių karių paskirtis yra prisijungti prie įvairių NATO misijų ir tokiu būdu didinti mūsų šalies saugumą. Tuo metu ruošiant šauktinius ir savanorius kuriamas rezervas, kurį prireikus būtų galima mobilizuoti šalies gynybai.
Be to, reikia nepamiršti, kad privalomosios karinės tarnybos metu taip pat yra ugdomas gyventojų pilietiškumas, o tai neabejotinai prisideda prie brandžios, valios gintis nestokojančios visuomenės kūrimo. Tokią visuomenę pavergti yra sunku bet kokiam priešui. Turint tik profesionalią kariuomenę, ji tampa panaši į uždarą klubą, kuris veikia ne visuomenėje, bet šalia jos. Privalomoji karinė tarnyba šią atskirtį panaikina.
Svarbu padėti suvokti karinės tarnybos prasmę
Kartu negalime savo šalies gynybos sieti tik su karių rezervo dydžiu. Norėdami turėti efektyvią kariuomenę, turime investuoti į pažangias technologijas. Jų panaudojimas ir taikymas ne tik padidina gyventojų pasitikėjimą savo kariuomene, bet, svarbiausia, saugo piliečių gyvybes.
Tai yra išties svarbu, nes tik atsilikusios autoritarinės valstybės traktuoja savo žmones kaip paprasčiausią resursą, kurį galima „mesti į ugnį“ neskaičiuojant aukų.
Taigi Lietuvos situacijoje siekiant užtikrinti šalies saugumą, reikalingas tam tikras balansas – aktyvus prisidėjimas prie NATO saugumo infrastruktūros per profesionaliąją kariuomenę ir adekvataus dydžio mobilizacinis rezervas, kuris paruošiamas per privalomąją karinę tarnybą.
Pastarojo veiksmingumas priklauso nuo jaunuolių motyvacijos ir savosios pareigos suvokimo. Svarbu dėti pastangas, kad šio suvokimo netrūktų – išaiškinant karinės tarnybos prasmę ir privalumus, tačiau nepateikiant visko tik pro rožinius akinius. Sunkumų kariuomenėje netrūksta, tačiau būtent jie ir užgrūdina.
Didinant motyvaciją atlikti privalomąją karinę tarnybą reikia įdėti nemažai darbo, rasti tinkamą prieigą prie jaunimo – renkantis patrauklų turinį, pasinaudojant socialinių tinklų suteikiamomis galimybėmis, organizuojant moksleivių ekskursijas į karinius dalinius ar šiems atvykstant į mokyklas. Visas šis darbas neabejotinai gali padidinti jaunų žmonių norą atlikti savo pareigą šaliai.
Galiausiai, tarnyba Lietuvos kariuomenėje yra puikus, visą gyvenimą lydintis nuotykis, kurį kiekvienas gali patirti tik kartą.
