Pradėkime nuo to, kad Europos Sąjunga Lietuvai skyrė 2,2 milijardo eurų, kurie turi būti panaudoti ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui po COVID-19 pandemijos. TŪM steigimui yra skiriami 210 mln. Pagrindinis keliamas tikslas mokykloms – mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti kokybiškas ugdymo(-si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje.
Dar nuo 2000 metų nuolat akcentuojamas socialinės atskirties visuose švietimo lygmenyse, pasiekimų skirtumų tarp mokinių mažinimas, taip pat neefektyvaus lėšų panaudojimo kontrolės didinimas. Tačiau kas iki šiol buvo padaryta ir kaip Vyriausybė žada spręsti šiuos klausimus?
Nors ŠMSM pristatant šį projektą pabrėžė, kad tai tikrai nebus investicijos į “betoną”, o kaip kitaip tai pavadinti, jei TŪM steigimo koncepcijoje akcentuojama infrastruktūra, mokyklų fizinės aplinkos gerinimas: sporto aikštynų, poilsio erdvių, mokyklų koridorių, prieigų ir pan. Todėl, siūlymas Vyriausybei, ES lėšas skirti įtraukaus ugdymo, kuris startuoja jau nuo 2024 m. rugsėjo 1d., stiprinimui be išimties visoms, ne tik elitinėms, mokykloms, nes šiuo metu labai trūksta kompetencijų mokytojams dirbti tiek su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, tiek su itin gabiais ir talentingais mokiniais.
Nors ŠMSM akcentuoja, kad programa nukreipta į visų mokyklų atnaujinimą, tačiau Lietuvos mastu ji apims tik 150 mokyklų, kuriose mokysis ne mažiau 200 vaikų. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad visos mažos mokyklėlės regionuose, esančios arčiausiai namų, taip pat pradinio ugdymo įstaigos, turinčios mažiau mokinių, bus uždarytos.
210 mln. eurų kainuojanti TŪM programa neatliepia deklaruojamo visų vaikų poreikio tenkinimo, nes iš esmės ji palies mažiau nei trečdalį Lietuvos vaikų, tai yra tik 100 000 iš 330 000 mokinių. Vyriausybė tik dar labiau skatina susiskaldymą ir didina atskirtį šalies mastu.
Daug diskusijų kelia TŪM įgyvendinimo principai. Ypatingas dėmesys skiriamas tinklaveika grįstam ugdymo organizavimui. Tačiau, kaip bus kuriama tokių mokyklų infrastruktūra, kur intelektiniais resursais, t.y. pedagogais, naujausiomis STEAM laboratorijomis, kolbomis ir kitomis priemonėmis galėtų naudotis gretimos mokyklos, ŠMSM atsakyti taip ir nesugebėjo. Ministerija nustatydama kriterijus, pagal kuriuos mokyklos galėtų pretenduoti į ES lėšas, įvykdys švietimo įstaigų „tinklatvarką“.
Kita problema, tai elitizmo kūrimas, socialinės atskirties ir švietimo paslaugų netolygumo didinimas. Milžiniški pinigai orientuoti tik į 150 iš 970 mokyklas, kuriose, įgyvendinant pažangos programą, kursis šiuolaikinė infrastruktūra, dirbs geriausi specialistai, vyks neformalusis ugdymas ir formalųjį ugdymą papildantis švietimas, važiuos iš viso rajono suvažiuos vaikai iš geresnės socialinės ir ekonominės aplinkos, taps elitinėmis, o likusios 820 mokyklos liks už paraštės.
Naujos kartos mokyklų pertvarkos plano potencialą sutelkus keliose mokyklose, tik padidinsime socialinę atskirtį ir dar labiau pražudysime regionus, nes kursis elitinė sistema. Visi vaikai yra lygūs ir visiems vaikams privalome užtikrinti vienodas galimybes į kokybišką švietimą, neskirstant jų į lygius ir lygesnius.
Konservatoriai šiuo skambiu Tūkstantmečio mokyklų pavadinimu, realiai siekia mokyklų tinklo pertvarkos, paperka savivaldybes ES milijonais ir tokiu būdu ne sustiprina mažas regionų mokyklas, o eina lengviausiu keliu. Uždarius ugdymo įstaigas, nebelieka ir jaunų darbingų žmonių…