Vasara jau čia pat – primena žemėn krintantys obelų žiedlapiai. O su ja ateina ir laisvė daryti tai, ko ilgai negalėjome sau leisti dėl užsitęsusių karantino ribojimų, permainingo pavasario ar tiesiog baimės būti savimi.

Kasdien mažėja užsikrėtusių COVID-19 skaičiai, net savaitės viduryje nė tūkstančio nesiekia, nors testuojama išties nemažai. Svarbiausiu skaičiumi painioje pandemijos statistikoje dabar yra imunizacijos lygis – procentais išreikšta paskiepytų ir persirgusių gyventojų dalis. Savaitės pabaigoje jis pasiekė 40 proc. ir jau tampa geriau už visus kelių blokavimus veikiančia viruso plitimo užkarda. O juk masinis skiepijimas be amžiaus apribojimų visoje šalyje prasidės tik gegužės 31 d.

Ilgai prašęs leisti atsiverti verslas nesiliaus spaudęs Vyriausybę, kol paskutiniai karantino apribojimai nebus panaikinti. To spaudimo rezultatu bei kompromisu tarp pastangų gelbėti gyvybes ir šalies ekonomiką tapo galimybių pasas. Ir iškart kilo pasipriešinimas, kaip čia dabar paskiepytieji sėdės restoranuose ir koncertų salėse, o atsisakantieji skiepytis ir testuotis liks už durų: segrehaaaacija, gianocyyyyydas.

Jau yra šviežias atsisakančių naudoti galimybių pasus blyninių ir kebabinių sąrašas. Ne atsitiktinai tas politikuojančių verslų sukilimas prasidėjo nuo Šiaulių, kur vietinė valdžia kiekvieną Vyriausybės žingsnį pasitinka pabambėjimu feisbuke ir šiaip iki Naisių netoli.

Po 2-3 savaičių, kai eilės prie vakcinavimo centrų bus ištirpę, o užsibrėžtas tikslas paskiepyti 70 proc. gyventojų dar nepasiektas, reikės daugiau skatinimo priemonių. Marijampolės savivaldybė pasiskiepijusiems dalins bilietus į kiną, kitur trokštantys sugrįžti į normalų gyvenimą verslai taip pat mielai prisidėtų steigdami visokius prizus. Tačiau reikės ir pozityvios diskriminacijos, kad jokių pasiskiepyti trukdančių ligų neturintis žmogus, sąmoningai atsisakęs vakcinos, pajustų savo pasirinkimo pasekmes. Sveikatos ministerija per ilgai nuolaidžiauja antivakseriams – laikas sudaryti pareigybių ir profesijų sąrašą, kurioms vakcinacijos pažyma būtų privaloma. Niekas juk neprotestuoja, kai pradėdama dirbti virėja turi atnešti sveikatos pažymą, kad nesusargdins jos pagaminto patiekalo valgytojų kokia užkrečiama liga, o vairuotojai, prasitęsdami teisių galiojimą, verčiami pasitikrinti akis.

Atsakomybė už savo pasirinkimą neturėtų apsiriboti patyčiomis viešojoje erdvėje. Nenorite skiepytis, nes celofanų ir lobovų filmukais pasitikite labiau negu savo valstybe? Puiku, čia laisva šalis, kiekvienas gali rinktis, bet drauge teks atsisakyti bet kokių karantininių išmokų, kelionių, pramogų, kontaktinio darbo.

Praėjus dviem savaitėms po pirmosios „Vaxzervia“ dozės pajutau, kad toks kategoriškas mano įsitikinimas pamažu blėsta. O gal nėra jokios prasmės kreipti dėmesį į antivakserius? Kai tik visi norintieji skiepytis galės gauti laisvės dūrį į petį, tiesiog užmirškime juos ir sugrįžkime į įprastą ikipandeminį gyvenimą. Užsikrės ir susirgs – vietos kapinėse visiems užteks.

Skiepo šalutinis poveikis tuo nesibaigė. Kai visa progresyvioji pilietinės visuomenės dalis piktinosi prezidento Gitano Nausėdos reveransu Vingio parko maršalkoms, man savotiškai palengvėjo. Dvaro politologai ir apžvalgininkai vis priekaištaudavo, esą Prezidentas neturi pažiūrų. Tai dabar žinosite, kad tikrai turi, ir visiems bus paprasčiau gyventi.

G. Nausėda pasirinko būti ne visų Lietuvos žmonių, o opozicijos dabartinei valdančiajai daugumai lyderiu. Ir nors drąsos gyvai atsistoti Vingio parko scenoje neužteko, vaizdo įrašo prasmę visi kuo puikiausiai suprato – ir buvusieji ten, ir jų oponentai.

„Kai kyla abejonių, ar Seimo narys tinkamai vykdo savo priesaiką, tauta norėtų turėti teisę kritiškai įvertinti jo veiklą ir turėti tam tikrus instrumentus“, – ketvirtadienį sakė Prezidentas Gitanas Nausėda, žurnalisto tardomas dėl Prezidentūros surengtoje gyventojų apklausoje buvusio klausimo apie Seimo narių atšaukimo galimybę.
O jeigu kažkam kyla abejonių, ar tinkamai savo pareigas vykdo Prezidentas? Negi jam irgi toks pats atšaukimo mechanizmas būtų taikomas, ar čia jau tautos valia neveikia ir „jūs geriau iki kitų rinkimų, patylėkite ir kituose rinkimuose apsispręsite taip, kaip norėsite“?

G. Nausėdai galbūt niekas nepasakė, kad Seimo narių ir Prezidento mandatų atšaukimo mechanizmas yra ir kuo puikiausiai veikia – jis vadinamas apkalta. Tik atšaukti priesaiką sulaužiusį politiką iš pareigų gali ne piktų protestuotojų minia, o Seimo dauguma ir Konstitucinis Teismas.

Balsavimas Seime dėl Vytauto Mizaro skyrimo Konstitucinio Teismo teisėju parodė, kad tais klausimais, kuriuos opozicija bando paversti kultūriniais karais, užteks balsų ne tik sprendimus priimti, bet, prireikus, ir Prezidento veto atmesti. Gal todėl G. Nausėda sako dar neapsisprendęs, vetuos ar pasirašys Partnerystės įstatymą.

Nustojau stebėtis, kodėl Prezidentas taip dažnai apie save kalba daugiskaita – „mes“. Kiekvienas turime teisę nebūti vieniši ir turėti ne tik pažiūras, bet ir įsivaizduojamą draugą. Nesvarbu ar 9-10 metų berniuką, tradicinę šeimą, Grikį. Ypač šiais sunkiais pandemijos laikais. Politikos velionis Rolandas Paksas turėjo Jurijų Borisovą, Dalia Grybauskaitė rašė draugams elektroninius laiškus, tai ir G. Nausėda turi teisę kažkaip praskaidrinti savo politinę vienatvę.

„Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės“, – rašoma Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Kažkodėl būtent šią savaitę norėjosi prisiminti, kad 2024 m. D. Grybauskaitė jau galėtų dalyvauti Prezidento rinkimuose, jei tik kam nors pavyktų ją įkalbėti. O gal tikrai verta pabandyti?