Lapės, vištos ir situacija peržengia laikus ir vietas: Herta pavaizdavo universalų santykių modelį, sukonkretintiną kaskart naujai, pagal aktualijas ir poreikius. Čia ir dabar „lapjaunimu“ pavadinčiau (aš, ne Herta) politiškai aktyvią socialinę grupę, vienijamą ne tiek jaunumo (nebūtina ir toli gražu nepakankama sąlyga), kiek tam tikrų pažiūrų, statuso, ryšių ir skonio, atpažįstamą iš specifinės viešos laikysenos ir ypač „ironijos“ (kabutėse, nes, kalbėdami „ironiškai“, iš tiesų jie mano tą, ką nurodo pažodinė sakinių prasmė – ne priešingai; ironiška intonacija tėra maskuotė, leidžianti be nuostolių išsisukti, susidūrus su rimtesniu oponavimu ar reikalavimu už tokius žodžius atsakyti: visada gali nusikvatoti „Aš tik pajuokavau, o tu, kvaily, ironijos nesupratai!“). Dideliu mastu persiklojančią su jaunaisiais konservatoriais ir „Laisvės“ partijos elektoratu, o taip pat atvirą priaugantiems socialdemokratams.
Tipiškas šios genties narys yra aproksimacija viešaryšininkų nulipdytos propagandemos, t. y. teigiamo visuomenės apklausų herojaus: išsilavinęs-aukštesnes-pajamas-gaunantis-jaunas-didmiesčio-gyventojas „Užingridas“. Pridurkime: sąmoningas, progresyvus, labai garsiai už-lygybę-už-teisingumą-prieš-diskriminacijas-prieš-patyčias, lankstus kaip meldas, turintis puikią uoslę menkiausiems galios lauko virpesiams ir niekada nepavedantį savisaugos instinktą paklusti.
Grįžkime prie aktualijų. Tiesioginė šeštadienio youtube transliacija iš Vingio parko. Ką daro intelektualusis lapjaunimas šviesiomis akimis, smailiais snukučiais? Kosminiu greičiu rašo pačius padugniškiausius ir idiotiškiausius plūsmus ten susirinkusių atžvilgiu: jei užmato vyresnį – tyčiojasi iš amžiaus, jei stambesnį – iš kompleksijos, jei moterį – kad „boba“, jei vyrą – kad „diedas“, jei nestilingai apsirengęs – kad kaimietis, jei neatrodo kaip iš vitrinos – kad „dirba už minimumą“ etc., su visa serija homofobinių ir seksualinių įžeidimų taip pat.
Taip pirmą kartą visa šalis gauna tiesioginį fiksuotą įkaltį tam, ką įžvalgesni seniai numanė ir įtarė: progą pamatyti, kas tokie n metų rašo šlykščiuosius anoniminius komentarus po straipsniais pagrindiniuose portaluose „formuodami bangą“, taip pat ir visą hate speech, tyčia su gramatinėmis klaidomis, apsimesdami „liaudimi“, „tamsia visuomene“, prieš kurią po to galima mobilizuoti „šviesuomenės“ pasišlykštėjimą. Čia JŲ – ne visuomenės – tikrosios pažiūros. Būtent jų. Visuomenė, tie tamsūs paprastieji, visa šita skaitydama buvo šokiruota ir negalėjo patikėti, kad vyksta tai, kas vyksta. Galop, neatsiginant „hibridinio karo“ kareivų sėdmaišiuose, komentarus teko išjungti.
Ką lapjaunimas kitą dieną apie savo pasirodymą? TAI AIŠKU, kad nei ten jie, nei pasirodė, nei juos kas siundo, nei samdo, TAI AIŠKU – kokie kliedesiai, visiškai tamsuoliški, hahaha! Kodėl kliedesiai? TAI AIŠKU, hahaha! Ką čia dar paneiginėti?! Penkiolika LOL emotikonų. Ir dvidešimt besiviepiančių memų.
Gerai, tuomet aš pasakysiu, kas ir kodėl aišku, o kas ir kodėl – neaišku.
a) „Aišku“, kad mūsų šalyje nėra PR agentūrų, „nuomonės formavimo“ juodadarbių, etatinių influencerių nei elfų (kelios sekundės gūglinimo patikrinti šiai versijai).
b) „Aišku“, kad, jei ir yra, tai jos tikrai niekaip nagučių neprikišo. Nes neįdomu, nes miegoti visi elfai nuo šeštos sugulė, nes visai ne ši tema sukosi ir tebesisuka savaitėmis visiems influenceriams ir lapjaunimui ant liežuvių, o jei ir sukasi, tai ne neigiamai! Visaip! Neutralūs jie!
c) „Aišku“, nes skiriasi leksiškai, idėjiškai ir stilistiškai – visai nepanašu į tą pažvengimo režimą, kurį atvirai surengia lapjaunimas, kai išsiruošia atakai (kelios sekundės gūglinimo).
d) „Aišku“, nes ten komentavo atsitiktiniai paskiri žmonės, visai neorganizuotai. Tiesiog taip sutapo, kad viena kryptimi, vienu stiliumi, vienu tonu ir vienu žodynu, TUO, kuris sklinda ir iš vardinių influencerių burnų.
e) „Aišku“, nes ten komentavo tikrai ne šviesuomenė (argi ji šitaip kalba? argi mes matėme ją taip kalbant anksčiau? argi ji ne geriau argumentuoja? – kelios sekundės gūglinimo), o „liaudis“, ta, tamsi. – Stop, stop, stop: dabar sakote, kad „tamsi liaudis“ – ne ta, kur „šeimų marše“ arba jam pritaria, o ta, kur nepritaria? Nes pritaria Stambulo konvencijai ir vaivorykštėms perėjose, ir puikiai supranta, jog „tradicinė šeima“ – socialinis konstruktas? Tai ŠIOS pažiūros, jūsų teigimu, apibrėžia „tamsuomenę“, sutapdamos su jūsiškėmis – ir tai TODĖL jūs jos aistringai nekenčiate, ir laikote save nelygstamai kokybiškai skirtingais bei pranašesniais? (Įtariu, kad paskutiniai keli sakiniai lapjaunimui per sudėtingi: dabar jis nuoširdžiai bando įsikirsti išprakaitavęs; bet nieko – visada po ranka intelektualusis gelbėjimosi ratas „Hahaha, what a cringe!“).
Tas pat, beje, galioja ir paskubomis sumeistrautam argumentui apie kiekį ir atstovavimą, kuris yra linksmas, tiesiog linksmas. Taip, žinoma, 10 000, 20 000 ar 40 000 dalyvių – dar nebūtinai „tautos balsas“, bet, tą akcentuodami, jūs sakote štai ką: likusi visuomenė esą taip nemano, o mano kitaip, priešingai, t. y. „kaip valdžia“. Tarkime, jūs teisūs, bet tada privalote sutikti, kad visa likusi didžioji visuomenė yra šviesi šviesi kaip jūs: jokios homofobijos, jokio seksizmo (tie susirinkę dešimtys tūkstančių – gi baisūs seksistai, smurtautojai ir homofobai) – jokio poreikio edukacijai, Vytauto Raskevičiaus aktyvizmui ir Stambulo konvencijai.
Tai štai: politinė jėga, už kurios glaudžiasi lapjaunimas, kuri jį gamina ir juo sąmoningai užkemša visus komunikacijos kanalus, jau vien tuo atvirai išpažįsta esanti demokratijos, diskusijos, debato, racionalaus argumento, supratimo priešu ir savo piliečių priešu, sąmoningu: dar blogiau – de facto ji net nelaiko jų piliečiais, laiko cholopais, „banda“, gamtiniu resursu, kurį paveldėjo valdyti, arba nuosavu „namų ūkiu“. Dabar visai nesvarbu, ką tie piliečiai savo ruožtu laiko ar nelaiko tradicijomis, istoriškai teisingai ar neteisingai, kiek šviesūs jie ar tamsūs. Svarbu, ką su jais daro JIE, ŠITIE.
