Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, kad kandidatas į Seimą privalo būti ne jaunesnis negu 25-erių metų. Europos Sąjungoje (ES) tėra kelios valstybės, kurios taiko tokią aukštą amžiaus kartelę patekti į parlamentą.

Dalis ES valstybių yra pasirinkusios lengvesnį reglamentavimą bei suteikia galimybę į parlamentą kandidatuoti 21- erių metų amžiaus žmonėms. Visgi didžioji dalis valstybių leidžia siekti mandato vos tik sulaukus pilnametystės. Tokia praktika yra taikoma ir Vakarų Europos valstybėse, į kurias Lietuva yra linkusi lygiuotis: Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje.

Paradoksalu, bet net Europos Sąjungos lygio klausimus mes esame linkę patikėti spręsti žmonėms, kurių amžius siekia 21-erius metus. Kyla klausimas, kodėl Europa pasitiki jaunimu, o mes – ne?

Europos Parlamente yra laukiami net ketveriais metais jaunesni žmonės negu galimi kandidatai į Seimą. Paradoksalu, bet net Europos Sąjungos lygio klausimus mes esame linkę patikėti spręsti žmonėms, kurių amžius siekia 21-erius metus. Kyla klausimas, kodėl Europa pasitiki jaunimu, o mes – ne?

Kompetencijų jaunimui netrūksta

Kompetencijų stokos jauname amžiuje klausimas šiais laikais nebeturėtų būti problema. Po Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos skėčiu besiglaudžiančios jaunimo organizacijos sutaria, kad 21-erių metų žmonės yra pakankamai kompetentingi užimti parlamentaro kėdę.

Globalizacija, spartus informacijos perdavimas ir su tuo atsirandančios galimybės užtikrina sąlygas jaunam žmogui įgyti skirtingų, įvairiapusių kompetencijų.

Pasaulis yra atviras – kiekvienas norintis gali gilinti savo žinias geriausiuose pasaulio universitetuose ar mokytis atviruose virtualiuose kursuose (MOOC).

Jaunimui aktualūs sprendimai Seime yra priimami beveik be jaunimo – vos 1 parlamentaras (Marius Matijošaitis ) gali būti laikomas jaunu žmogumi pagal Jaunimo politikos pagrindų įstatymą, kuriame nurodyta, kad žmogus yra laikomas jaunu iki 29-erių metų (įskaitytinai).

Vis daugiau jaunų ir neseniai pilnametystės sulaukusių žmonių kuria pridėtinę vertę Lietuvai vystydami skirtingus verslo modelius, atstovaudami Lietuvai tarptautiniuose, į valstybės kultūrą orientuotuose konkursuose.

Jaunimo klausimų sprendimas – be jaunimo?

Jaunimui aktualūs sprendimai Seime yra priimami beveik be jaunimo – vos 1 parlamentaras (Marius Matijošaitis ) gali būti laikomas jaunu žmogumi pagal Jaunimo politikos pagrindų įstatymą, kuriame nurodyta, kad žmogus yra laikomas jaunu iki 29-erių metų (įskaitytinai).

Turime užtikrinti visų demografinių grupių atstovavimą, vadinasi, ir jaunimo. Galiojančio amžiaus cenzo sumažinimas paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje. Taip pat didėtų jaunimo įsitraukimas į demokratinius procesus.

Mažesnis amžiaus cenzas galimai turėtų teigiamos įtakos ir jaunimo aktyvumui rinkimuose. Pagal statistinius duomenis, sumažinus galiojantį amžiaus cenzą nuo 20 iki 18 metų kandidatuojantiems į savivaldybių tarybų narius, jaunimo aktyvumas rinkimuose išaugo 5 proc.

Nepaisant to, tendencijos Seimo rinkimuose išlieka niūrios lyginant su savivaldybių tarybų – Seimo rinkimuose balsavo tik 28,8 proc. Lietuvos jaunimo, turinčio teisę balsuoti. O savivaldybių rinkimuose – 32,9 proc.

Nepaisant to, tendencijos Seimo rinkimuose išlieka niūrios lyginant su savivaldybių tarybų – Seimo rinkimuose balsavo tik 28,8 proc. Lietuvos jaunimo, turinčio teisę balsuoti. O savivaldybių rinkimuose – 32,9 proc. Galima daryti prielaidą, kad, nuleidus amžiaus kartelę kandidatams į Lietuvos Parlamentą, galime tikėtis didesnio jaunų žmonių aktyvumo.

Danų mokslininkų atliktos studijos duomenys leidžia daryti išvadą, kad jauniems žmonėms yra ypač svarbu kaip įmanoma anksčiau išsiugdyti įprotį balsuoti. Tyrimo rezultatai parodė, kad, jei jaunas žmogus nebalsuoja pirmuose rinkimuose, kai jam yra suteikta teisė tai daryti, didelė tikimybė, kad jis niekada ir nebalsuos.

Studijos rezultatai įrodo, kad reikia ieškoti būdų, kaip aktyvinti jaunų žmonių įsitraukimą ir ugdyti pilietiškos visuomenės kartą. Amžiaus cenzo pakeitimas kandidatuojant į nacionalinį parlamentą prisidėtų prie pilietiškumo didėjimo, bet tai nėra vienintelis kelias.

Leidimas kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų dar labiau paskatintų jaunus žmones įsitraukti į valstybės valdymą ir aktualius politinius procesus. Lietuvos jaunimo domėjimosi politika rodikliai pavojingai žemi, jauni žmonės Lietuvoje politika domisi vidutiniškai mažiau nei tokio paties amžiaus jaunuoliai kitose Europos šalyse.

Amžiaus cenzo sumažinimas būtų signalas jauniems žmonėms, kad valstybė jais pasitiki ir skatina aktyviau įsitraukti į valstybės gyvenimą ir valdymą.

Valstybė turi pasitikėti savo rinkėjais ir leisti jiems nuspręsti, kas gali geriausiai jiems atstovauti nacionaliniame parlamente. Dažnai girdimi nuogąstavimai, kad, leidus į parlamentą kandidatuoti asmenims nuo 21-erių, ten dirbs tik jauni žmonės. Tiesa yra ta, kad dirbs tie, kuriuos išrinks rinkėjai.