Jau pavydite? O jei dar parašysiu, kad sąmoningai pasirinkome skiepytis garbingo Oksfordo universiteto ir farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ sukurta vakcina „Vaxzevria“, nes būtent jos reputaciją ypatingai stengėsi pakirsti Kremliaus propaganda? Informacijos apie tai, kad visų dvejonių dėl šios vakcinos šalutinio poveikio pradiniai šaltiniai yra susiję su Rusijos tarnybomis, vykdančiomis informacinį karą prieš Vakarus, daugiau negu pakanka. Tačiau nenorintiems ja pasitikėti nors kuolą ant galvos tašyk, vis tiek nepatikės.
Po 4 savaičių nuo pirmojo skiepo, birželio pradžioje tikiuosi gauti Galimybių pasą, suteiksiantį teisę dalyvauti renginiuose uždarose erdvėse bei prisėsti ne tik lauko kavinėje, bet ir prie staliuko jos viduje. Naudos iš to daugiausiai turės renginių organizatoriai ir restoranų šeimininkai, nes pats vasarą, jei tik nesmarkiai lyja, labiau mėgstu atviras erdves.
Puiku, jeigu taip jaučiatės, tai man to Galimybių paso būtinai reikia. Nes tai bus elektroninis dokumentas, kuris leis atskirti normalų žmogų nuo kliedinčio fanatiko. Ypač tada, kai laisvai pasiskiepyti jau turės galimybę visi norintieji. Pagal šią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijos atnaujintą skiepijimo grafiką, tai galėtų nutikti kaip tik birželį.
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas šią savaitę pasakė, kad amerikiečiai liepos 4-ąją švęs kaip „nepriklausoma nuo viruso tauta“. Tai gal reali ir mūsų prezidento Gitano Nausėdos svajonė išsilaisvinti nuo viruso iki Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienos? Kai jis tą datą viešai paminėjo pirmą kartą, sulaukė daugiau patyčių, negu pritarimo, nes tuo metu Lietuva skiepijo tik COCID-19 ligoninių skyriuose dirbančius medikus, o mes visi tūnojome uždaryti karantine be teisės kirsti savo savivaldybės ribas.
Už tokią ereziją turėčiau sulaukti pasmerkimo ir iš dabartinės, ir iš buvusios valdžios šalininkų. O dar daugiau iš tų, kurie patys į rinkimus niekada neateina, tačiau geriausiai žino ir tautos vardu skelbia, kad visi 141 Seimo narių yra vagys bei parazitai ant švento vargšės Lietuvėlės kūno.
Jeigu manote, kad pandemiją mūsų vyriausybės suvaldė blogai, susiraskite nuotraukas iš Indijos, kur neapžvelgiamuose plotuose vienas prie kito liepsnoja tūstančiai lavonų kremavimo laužų.Man į jas bežiūrint kilo sumanymas, kad dabar, kol dar neturime nacionalinio susitarimo dėl miškų, reikėtų paskubinti jų kirtimą ir laivais per vėl veikiantį Sueco kanalą brangiai eksportuoti į Indiją malkas.
Mano feisbuko draugas Martynas, perskaitęs tokius pamąstymus apie šaunius abiejų vyriausybių darbo rezultatus, siūlė Skverneliui su Veryga „tomis aukso grandinėmis per kuprą gerai pertraukti“. Nes, jo teigimu, turėjo visas galimybes padaryti taip, kad būtume dar geresnėje padėtyje.
Galėčiau sutikti, kad 2020 m. rudenį artėjantys Seimo rinkimai tuometiniams valdantiesiems rūpėjo labiau, negu augantys užsikrėtimų skaičiai, o valdžios perdavimo procesas po rinkimų neatrodė labai garbingai. Nesutinku, kad visų padėkų ir liaupsių nusipelno tik medikai, atlaikę visas pandemijos bangas. Vyriausybė galėjo labai lengvai visiškai sužlugdyti jų darbą, bet to nepadarė.
Įsivaizduokite, jei Ekstremalios situacijos operacijų centro vadovu LVŽS vyriausybė būtų paskyrusi, pavyzdžiui, Dainių Kepenį arba nusprendusi įsiteikti viruso egzistavimą neigusiai savo rinkėjų daliai ir visai neužsakyti per Europos Komisiją Lietuvai skiepų. Vertinant bendrą abiejų vyriausybių darbo rezultatą per visą pandemiją, tarpuvaldžio klaidas galima nurašyti kaip nereikšmingas. Vargu ar kas jas prisimins, kai rašys istorijos vadovėlius po 50 arba 100 metų.
Beveik laukiu to laiko, kada mes, išgyvenusieji pandemiją, pasakosime apie ją savo anūkams, tarsi kokie karo veteranai: šitą medalį gavau už tai, kad pareigingai dėvėjau kaukę viešose vietose, o tą užkabino už tėvų nelankymą. Turbūt tie medaliai – tik įsivaizduojami, tačiau Pergalės prieš koronavirusą dieną, kai bus užbaigtas karantinas, kalendoriuje pažymėti raudonai tai jau tikrai verta.
