Laukiant 2020-ųjų metų Joninių buvo žinoma, kad nuo pandemijos pradžios Lietuvoje mirė beveik 800 žmonių daugiau nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Laukiant 2020 metų Kalėdų, mirčių padidėjimas jau pasiekė 4000. Sulaukus 2021 metų Velykų, jau žinome apie daugiau nei 9000 perteklinių mirčių. Tokie mirčių, kurių buvo galima išvengti, skaičiai šiurpina.

Pandemijos pradžioje Lietuvą valdžiusių valstiečių galvota, kad pandemijai suvaldyti užteks kelių griežtų sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir kelių specializuotų ligoninių pastangų. Tuo metu buvo net madinga šaipytis iš kaimyninės Švedijos, kalbėjusios, jog COVID-19 atėjo ilgam ir pandemiją įveikti vien draudimais yra nerealu.

Bet jau 2020-ųjų rudens pradžioje visiems paaiškėjo, kad viltys greitai įveikti pavojingąjį virusą nepasiteisina, tačiau apgaulingos iliuzijos, kad problema yra nesudėtinga ir jai išspręsti pakaks vien naujų sveikatos ministro ir Ministro pirmininko, nebuvo atsisakyta.

Išsirinkome naują Seimo sudėtį, turime naują ministrę pirmininkę ir naują sveikatos apsaugos ministrą, bet persilaužimo kovoje su COVID-19 pandemija pasiekti nesugebame. Europos statistikos agentūros duomenimis, pagal perteklinių mirčių skaičių 100 000 gyventojų 2020 metus baigėme kartu su Lenkija pasidalindami 3 prasčiausia vieta.

Tik Bulgarija ir Rumunija 2020 metus baigė prasčiau nei mes, o štai Švedija sugebėjo išsaugoti 2 kartus, Estija – 3 kartus, o Danija ir Suomija – 6 kartus daugiau gyvybių nei mes.

Foto: DELFI

Jei Lietuvos kovos su COVID -19 efektyvumas atitiktų Švedijos lygį, nuo pandemijos pradžios būtume išsaugoję maždaug 4500 gyvybių, o jei elgtumės tiek pat racionaliai kaip Suomija, išsaugotų gyvybių skaičius siektų net 7500.

Siaubingi Lietuvos žmonių gyvybių praradimai, milžiniška atsakomybė dėl to, kad dirbta daug prasčiau nei dauguma valstybių prie Baltijos jūros, tenka valdžiusiems Lietuvą 2020 metais bei valdantiems dabar. Tačiau dabar ne metas organizuoti teisminius procesus. Pandemijos nesustabdė asmenų valdžios viršūnėse pakeitimas, nesustabdys ir teismai.

Ko reikia, kad pasiektume lūžį? Reikia įvertinti, ką kaimynai darė geriau nei mes, kur turime galimybių pasitempti, kokias darėme klaidas ir ką reikia daryti, kad klaidų išvengtume ar bent sumažintume jų skaičių.

Iki šiol valdantiesiems rūpėjo ne tiek išsiaiškinti mirčių skaičiaus padidėjimo priežastis ir mirtingumą sumažinti, kiek diskutuoti techniniais klausimais arba aptarinėti kasdienę susirgimų, testų, vakcinavimo statistiką.

Ir matome tik mažus, vos įžiūrimus bandymus suprasti, kodėl pagal gebėjimą atsispirti pandemijai velkamės Europos Sąjungos šalių uodegoje, o tai, kad pertekliniai medikų darbo suvaržymai gali būti viena iš reikšmingiausių Lietuvos atsilikimo šioje statistikoje priežasčių – nepamąstoma.

Daugelio medikų (ypač kaimiškose savivaldybėse) darbas 2020 metais Lietuvoje buvo sustabdytas nuo kovo iki gegužės. 2020 metų vasara tuometinėje Sveikatos ministerijos vadovybėje pradėta kalbėti apie sveikatos paslaugų atstatymo tikslingumą.

Šį kalbėjimą tęsia dabartiniai valdantieji, bet šios kalbos ir lieka tik kalbomis, nes (net deklaruojant siekį didinti paslaugų apimtį, net ir paskiepijus daugumą medikų) karantino pradžioje įvesti paslaugų teikimo reikalavimai nebuvo sušvelninanti.

Iki pandemijos buvusi sveikatos paslaugų apimtis nėra atstatyta iki šiol, o valdantieji dėl smukusio paslaugų vartojimo linkę kaltinti „bijančius“ pacientus ir net nebando aiškintis, kodėl po užsiregistravimo pacientams dažnai ilgiau nei mėnesį tenka laukti vizito pas šeimos gydytoją.

Smukusi paslaugų apimtis lemia mažesnę pagalbą sergantiesiems, daugiau komplikacijų ir daugiau mirčių ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo kitų ligų. Medicininė statistika rodo, kad 2020 metais daugiau nei 50 procentų mirčių padidėjimo lėmė kitos nei COVID-9 ligos. Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse taikomos gydymo įstaigų valdymo praktikos palyginimas rodo, jog, tikėtina, kad neribojant sveikatos paslaugų teikimo, daugumos šių mirčių buvo galima išvengti.

Minėjau Švedijos pavyzdį. Jei jo nepakanka – yra ir Suomijos pavyzdys. Lietuvos Seimo analitikų surinkta medžiaga rodo, kad 2020 metų pavasarį Suomijoje jokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas, o Suomija yra viena iš sėkmingiausiai pandemijai atsispyrusių ES šalių.

Analitikai sugebėjo surinkti informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugų ribojimus Europos Sąjungos narėse pirmojo COVID-19 karantino laikotarpiu iš 15 ES valstybių. Nė viena šių valstybių 2020 metų pavasarį nebuvo apribojusi sveikatos paslaugų teikimo taip stipriai kaip Lietuva.

Akivaizdu, kad Lietuvoje fiksuotos kelios tūkstančiai prarastų gyvybių, tikėtina, susietų su paslaugų teikimo kitomis nei COVID-19 ligomis sergantiems pacientams apribojimais privalo būti nuodugniai ištirtos.

Tyrimo išvadas būtina panaudoti paslaugų teikimo tobulinimui. Paslaugų prieinamumas turi būti kuo skubiau atstatytas visiems Lietuvoje. Ypač svarbu padėti kaimiškųjų rajonų gyventojams, kurie, kaip ir miestiečiai, kenčia nuo valdžios susiaurintų paslaugų teikimo apimčių.

Lietuva pralaimėjo kovą su COVID-19 2020 metais. Labai prastai, jei net ne prasčiau, atrodome ir šiemet, o mūsų dar laukia Joninės, Sėkminės, Kalėdos. Atidėkime į šalį amžinas diskusijas apie sveikatos restruktūrizavimą ir susikoncentruokime ties gyvybių gelbėjimu. Kritiškai peržvelkime savo ankstesniuosius darbus. Jei nepasitikim savaisiais, pasikvieskim pagalbą iš Suomijos, Švedijos, Pasaulio sveikatos organizacijos.

Lietuva pirmaus Europoje tada, kai visi – tiek esantys pozicijoje, tiek opozicijoje – gyvybių išsaugojimą iškels virš rietenų.