Šiuo metu su valdančiosios koalicijos partneriais ruošiame Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pakeitimus, kurie turėtų bent iš dalies grąžinti iki 2018 m. galiojusią tvarką. Kai kuriais klausimais dar vyksta diskusijos frakcijose, o gegužės mėnesį jau tikimės turėti įstatymo projektą, kurį teiksime svarstyti Seimui.
Kol kas rastas bendras sutarimas dviem alkoholio liberalizavimo klausimais. Pirmasis – nuo 20 iki 18 metų mažinti amžiaus ribą, nuo kurios būtų galima įsigyti, turėti ir vartoti alkoholį. Šiuo metu galiojanti amžiaus riba akivaizdžiai suponuoja dvigubus standartus: Lietuvoje 18 metų sulaukęs asmuo gali dalyvauti rinkimuose, tarnauti kariuomenėje, susituokti ir susilaukti vaikų, tačiau negali nusipirkti alaus ar vyno.
Antrasis bendro sutarimo sulaukęs klausimas – alkoholio reklamos draudimo panaikinimas. Šiuo metu alkoholio reklamos draudimas yra pavirtęs ne tik į absurdą, kuomet bandant apeiti įstatymą miestas pilnas alkoholio reklamų su prierašu „nealkoholinis“, bet ir į vartotojams reikalingos informacijos draudimą. Įmonės, gaminančios ar parduodančios alkoholinius gėrimus, savo internetiniuose puslapiuose negali ne tik jų reklamuoti, bet ir informuoti vartotojų, kokios yra gėrimų sudedamosios dalys, receptūra ar gamybos technologija. O juk tokia informacija aktuali ne vienam alaus, vyno ar konjako gurmanui, jau nekalbant apie profesionalų bendruomenę.
Yra ir daugiau Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, dėl kurių šiuo metu vyksta svarstymai. Vienas iš siūlymų – ilginti prekybos alkoholiu laiką. Alkoholio prekybą pirmadieniais–šeštadieniais siūloma ilginti nuo 10 val. iki 22 val. (šiuo metu leidžiama prekiauti iki 20 val.), o sekmadieniais – nuo 10 val. iki 20 val. (šiuo metu leidžiama prekiauti iki 15 val.). Argumentas paprastas – piktnaudžiaujantys alkoholiu tikrai ras progą įsigyti gėrimų ir per trumpesnį jų prekybos laiką, o papildomi ribojimai bereikalingai varžo likusius visuomenės narius.
Dar vienas diskusijų objektas – prekyba alkoholiu paviljonuose, degalinėse, sporto renginių ar parodų metu. Pirminis šio ribojimo tikslas – alkoholio prieinamumo mažinimas, tačiau reali situacija tokia, kad jei negalima nusipirkti alkoholio paviljone, galima tai padaryti už 200 metrų esančioje parduotuvėje. Formaliai sakoma, kad sumažėjo alkoholio prieinamumas. Bet vartojimas nuo to nesumažėjo. Tiesiog pirkėjų srautai nukreipiami į didžiąsias tinklines parduotuves. Ar tai – ne pataikavimas stambiesiems verslininkams?
Dėl smulkesnių Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų su opozicija būtų galima nelaužyti iečių, jeigu tik ji būtų linkusi eiti į kompromisą. Deja, šiuo klausimu Aurelijaus Verygos vedama opozicija į kompromisus eiti nenusiteikusi, o viešai skelbiami teiginiai apie draudimų įtaką alkoholio vartojimo mažėjimui – niekuo nepagrįsti. Įvesdama tokius draudimus, buvusi valdžia į kiekvieną žmogų žiūri kaip į potencialiai priklausomą nuo alkoholio. Tačiau tiesa tokia, kad net priklausomų asmenų draudimais neišgydysi – tam reikalinga nuosekli ir visapusiška priklausomybių prevencijos ir gydymo sistema. O į likusią visuomenės dalį gal jau laikas žiūrėti kaip į orius ir savarankiškai sprendimus gebančius priimti piliečius?