Pagrindinis gandas, kad neva valdančiosios partijos siekia pakeisti rinkimų sistemą taip, kad kiti rinkimai būtų joms lengvesni. Prie šių melų tradiciškai daug dirba Ramūnas Karbauskis.
R. Karbauskio ir kitų skleidžiamam melui sukurti yra pasitelkiamos kelios baimės: dėl Seimo vienmandačių rinkimų apygardų ateities, dėl tiesioginių mero rinkimų pokyčių ir dėl – absoliutus kuriozas – Prezidento rinkimų atsisakymo. Noriu aiškiai akcentuoti, kad darbo grupė, į kurią savo atstovus delegavo visos Seimo frakcijos (tiesa, valstiečiai po R. Karbauskio įsako iš jos pasitraukė), buvo suburta ne tam, kad stačia galva nertų į esamos rinkimų sistemos pakeitimą. Ne, mūsų tikslas yra sistemos tobulinimas, o ne revoliucingas jos keitimas.
Siekiame ne revoliucijų, o įstatymų tobulinimo ir plataus politinių jėgų sutarimo
Rinkimų sistemos ir susijusių įstatymų pakeitimas yra jautri tema visoms politinėms organizacijoms ir visai visuomenei. Dažnai kitose valstybėse matome bandymus prieš pat rinkimus keisti rinkimų taisykles, tačiau tai niekados neatneša nieko gero.
Matėme panašių bandymų ir Lietuvoje praeitą kadenciją, kai buvo bandoma gelbėti koalicijos partnerius ir nuleisti patekimo į Seimą barjerą. Toks siūlymas neatrodė nuoširdus, nebuvo jis argumentuotas ir išdiskutuotas su visuomene ar politologais. Tam trūko ne tik laiko, bet ir tuometės valdžios noro kalbėtis. Toks veikimas nesukuria pasitikėjimo nei visuomenėje, nei tarp politinių jėgų. Visa tai nėra geroji praktika, todėl tokiu keliu nenorime eiti ir neiname. Esame kitoks Seimas, todėl ir dirbsime kitaip.
Geriausias laikas bet kokioms diskusijoms apie rinkiminius įstatymus – kadencijos pradžia. Dar tiksliau, tai yra laikotarpis iki 2022 m. liepos, nes iki to laiko nevyks jokie nacionaliniai rinkimai (kitų metų vasarą startuos savivaldos rinkimų kampanija, kurią galima laikyti nacionaline). Tad pusantrų metų tarpas be rinkimų – vienintelis logiškas laikas turėti diskusiją, analizę ir sutarimą tarp politinių partijų dėl to, ką reiktų tobulinti. Būtent todėl šį darbą pradedame dabar.
Kita priežastis, kuri paskatino darbo grupės atsiradimą, – jau šioje kadencijoje kolegų registruotas ne vienas pasiūlymas, kuris koreguotų rinkimų taisykles. Socialdemokratai siūlo šiek tiek koreguoti partijų finansavimą, Lenkų rinkimų akcijos atstovai – mažinti rinkimų barjerą ir t.t. Žinome, kad ir koalicijos partneriai turi gerų idėjų, ką reiktų keisti. Tačiau netrokštame visų pasiūlymų svarstyti atskirai ir padrikai.
Norime, kad rinkimų taisyklės jei jau keičiamos, tai būtų daroma suradus platų politinių jėgų sutarimą ir gerai išdiskutavus. Siekiant šio tikslo labai geras įrankis yra speciali Seimo valdybos sudaryta darbo grupė.
Galų galiausiai, turime ir Konstitucinių problemų. Šiuo metu bet kas ir bet kuriuo metu gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl kurio nors iš rinkiminių įstatymų, o teismas gali juos pripažinti antikonstituciniais. Kodėl? Todėl, kad Konstitucinių įstatymų sąraše yra įrašytas Rinkimų kodeksas, bet jis nėra priimtas, o rinkimų klausimai yra reglamentuojami atskirais įstatymais ir taip būti negali.
Rinkimų kodeksas būtų konstitucinis įstatymas, kurio priėmimui reikalinga didesnė Seimo dauguma ir kurį priėmus būtų harmonizuoti visi esami rinkiminiai įstatymai. To reikia, nes savivaldybių tarybų, Seimo, Prezidento, Europos parlamento rinkimų įstatymai yra panašūs, bet tuo pačiu itin skirtingi ir juos taikant susidaro įvairios teisinės kolizijos, pavyzdžiui, skirtinguose rinkimuose taikomos skirtingos išankstinio balsavimo datos.
Visgi tokio konstitucinio įstatymo – Rinkimų kodekso – įtvirtinimui ir sėkmei reikia plataus politinio sutarimo, todėl būtent to ir siekiamame. Sutarimo vien partijų lygmenyje neužtenka. Labai svarbu aiški diskusija su visuomene ir rinkimais suinteresuotomis organizacijomis, bet ypač politologais.
Šiuo tikslu darbo grupė jau išsiuntė laišką, kviečiantį visas partijas, visus politikus, visas organizacijas teikti savo pasiūlymus, susijusius su rinkimų sistema ir reglamentavimu. Kas savaitę organizuojami klausymai ir konsultacijos su įvairiomis suinteresuotomis organizacijomis ir politologais. Taigi, diskusijos ir analizės Rinkimų kodeksui sukurti turėtų pakakti. Tačiau suprantu, kad kai kurie kolegos nėra pripratę kalbėtis ir diskutuoti, o mieliau yra linkę stumti savo nuomonę buldozeriu. Gal todėl darbo grupės veikla ir kelia jiems tiek daug nepasitikėjimo.
Darbo grupė neturi tikslo ir nesiekia radikaliai keisti kurių nors rinkimų sistemos. Mes kategoriškai nesiekiame pereiti prie mažoritarinės ar proporcinės Seimo rinkimų sistemos, o diskusijoje dėl šių rinkimų pirmiausiai klausysime politologų ir visų politinių jėgų siūlymų. Nesiekiame panaikinti tiesioginių merų rinkimų, tačiau sulaukę Konstitucinio Teismo sprendimo turėsime į jį sureaguoti. Juo labiau nekeliame ir nekelsime klausimo dėl Prezidento rinkimų tvarkos.
Tačiau tikrai klausysimės ir bandysime atliepti tuos siūlymus, kurių netrukus sulauksime iš visų partijų ir nevyriausybinių organizacijų. Įsiklausę, ieškosime plataus politinių jėgų sutarimo ir šio sutarimo paieškose bus svarbu rasti sutarimą ne tik koalicijoje, bet ir su opozicija. Tik išdiskutavę ir radę sutarimo galimybę – ateisime į Seimą su pakeitimų siūlymais, pirmiausia, nauju Rinkimų kodeksu.
Kviečiu kolegas neieškoti intrigos ten, kur jos nėra. Kartu dalyvauti procese, kuris yra svarbus visai visuomenei ir mūsų šalies demokratijai.