Kaip tai padaryti? Ogi kuo plačiau paskleisti savo vakciną „Sputnik V“, kurios šansai rinkoje dabar – kaip niekada geri. Antraisiais pandemijos metais istorija Kremliui suteikė šansą galynėtis ten, kur dar visai neseniai ji neturėjo jokių galimybių. Ir kol kas jis šia spraga labai sėkmingai naudojasi.
Žmogaus teisės, žodžio laisvė, sąžiningi rinkimai – be visų šių savybių demokratiškos šalys turi ir Achilo sausgyslę. Tai – jų piliečių valia atėjus prie balsadėžės nulemti valstybės likimą atidavus ją į radikalų ar apsišaukėlių rankas. Tokia bausmė dabar yra visiškai reali ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje, kur chaotiški Briuselio biurokratų veiksmai dėl masinės vakcinacijos augina populistų reitingus.
Rusijos autoritariniam režimui tokie pavojai negresia, todėl vakcinų fronte galima žaisti atrištomis rankomis. Ir jis žaidžia – kuo toliau, tuo sėkmingiau. Tai – naujas propagandos etapas, kuriam ES šalyse priešintis bus vis sunkiau, nes melas ir tiesa maišomi tiksliai apskaičiuotomis dozėmis.
„Kaip manai, kada mūsų valdžia atsikvošės ir leis skiepytis sputniku?“, – tokį klausimą girdėjau ir sostinės Kalvarijų turguje, ir pokalbiuose telefonu su Visagino žmonėmis, kuriems vakarietiški skiepai atrodo įtartini, o štai rusiški – patikrinti ir geri. Kažkaip mistiškai pamirštant faktą, kad Rusijoje jais paskiepyta gerokai mažiau visuomenės nei vakarietiškais preparatais „atsilikusioje“ ES. Žmonės turi teisę kelti klausimus ir gauti atsakymus, tačiau čia Vakarams ir vėl sekasi sunkiau nei Rytų čiulbuonėliams, kurie nuo pat pradžių visą šią istoriją supranta kaip kovos dėl geopolitinės įtakos etapą.
Kodėl Petras ar Jonas tapo antivakseriu? Kodėl tokie maži paskiepytų senjorų skaičiai kai kuriose savivaldybėse? Jūs manote, kad ta vis vangesnio noro skiepytis statistika Lietuvoje susijusi tik su nerangia mūsų valdžios komunikacija ar keistai išsipūtusio „Astra Zeneca“ skandalo? Objektyvios priežastys? Gali būti, bet kas padeda joms susidaryti? Atidžiau pažvelkime į šį žaidimą ir prizinį fondą.
Tai – ne šiaip susistumdymas tarptautinėje farmacijos rinkoje. Tai – principinė vertybių kova. Demokratiški Vakarai prieš autoritarinius Rytus. Pirmieji įsitikinę savo prigimtiniu pranašumu, kiti mėginantys jį paneigti ir tuo pačiu susilpninti. Visa tai – tebesitęsiančių ekonominių sankcijų ir bręstančių naujų karinių konfliktų fone.
Rusijai istoriškai sekasi telkti visuomenę kovai. Prieš bendrą priešą. Tas pats receptas tiko mušti fašistus prie Maskvos, doroti islamo teroristus, o dabar pritaikytas ir koronavirusui.
Tačiau pastarąjį įveikti tikimasi padarius kuo didesnę žalą tradiciniam priešui – Vakarams, kurie šiame fronte neturi tokio pranašumo, kaip galėjo atrodyti pandemijos pradžioje.
Kremlius meistriškai skaldo ES nares, o politikų rūpestis dėl rinkėjų nuotaikų tai šen, tai ten atveria vartus ideologinio priešininko sukurtam Trojos arkliui – vakcinai „Sputnik V“. Tuo pačiu lyg magiškai dirigento lazdelei mostelėjus kairiųjų informacijos kanalai Italijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ima vieningai transliuoti įžvalgas apie „artėjantį ES žlugimą“, „farmacijos milžinėms dirbančias vyriausybes“ ir kitus taikliai sukonstruotus tekstus, kuriuos mielai platina karantino nualinti ir vyriausybėmis nusivylę europiečiai.
Jungtinė Karalystė, kuriai Briuselis pranašavo visokias katastrofas po išsiskyrimo, ne tik kad nežlunga, bet ir kartais lenkia visą ES pagal vakcinacijos tempus. Nors Londonas Maskvai – visai ne draugas, šiuo atveju nepraleidžiama progos parodyti eurobiurokratų nerangumo skelbiant apokaliptinę žinią, kad visas blokas jau visai netrukus bus pasmerktas žlugti.
Tai – vadinamasis vertybių supriešinimo metodas parodant, kad Vakarai viešai deklaruoja viena, o elgiasi visiškai kitaip. Kad nėra jokios vienybės, nes dabar – kiekvienas už save. Kad ES valstybių vadovai veikiau leis savo piliečiams mirti nuo viruso, nei skiepys juos „pažangia“ rusiška vakcina.
Dabar Kremliui svarbiausia – kad ją užregistruotų vaistų priežiūros tarnybos, o tada prasidės kitas žaidimo etapas.
Visų pirma nuosekliai didės spaudimas buvusioms SSRS respublikoms, kurios iš tiesų pateko į nepavydėtiną padėtį. Ukraina, Moldova, Sakartvelas, pasirinkę skiepijimą vakarietiškomis vakcinomis, jų gauna neadekvačiai mažai. Vakarų sąjungininkai palikti likimo valiai! Jūsų valdžiai į jus nusispjauti, jiems svarbiausia kurstyti nesantaiką su broliška Rusija! Tokia informacija dabar bombarduojami tų šalių piliečiai, kurie atėjus laiką rinksis tuos, kurie pažadės artimesnius ryšius su Maskva.
Žinoma, dėžės su „Sputnik V“ siuntomis su Meile iš Rusijos ten pasirodys gerokai prieš rinkimus. Kad padėtų teisingai apsispręsti. Juk čia ne kažkokia ten geopolitika. Tai – gyvybės arba mirties klausimas. O toliau – jau visokie bendri projektai, tarptautiniai dujotekiai, santykių perkrovimas ir sankcijų atšaukimai. Tai, ko seniai trokšta diktatorius.
Šiame kare dėl įtakos yra ir objektyvių veiksnių, kurie labai padeda Kremliaus propagandos ruporams skleisti žinias apie „moralinį Vakarų supuvimą“ pandemijos akivaizdoje. Nėra jokios lygybės ir teisingumo – tai išsigalvotos sąvokos rinkėjams mulkinti, skelbia pagrindinis postulatas. Šį teiginį iliustruoja turtingų šalių vyriausybių pasaulinėje vaistų rinkoje rezervuoti vakcinų kiekiai. Iki kovo pabaigos buvo sudaryta sandorių dėl daugiau nei 10 mlrd. dozių – kitaip tariant bent po pirmą skiepą galėtų gauti kiekvienas planetos gyventojas.
Tačiau paskirstymas – labai netolygus. Pirkimuose pirmauja JAV, tačiau pagal gyventojų ir įsigytų skiepų kiekį absoliuti lyderė yra Australija, apsirūpinusi net 246 procentais savo realaus poreikio. Įspūdingas ir Kanados rodiklis – vakcinų nupirkta tiek, kad kiekvieną gyventoją galima paskiepyti po šešis kartus.
Vakcinų kainos – irgi iš pažiūros sunkiai suvokiamos, tačiau ten viską lemia masto ekonomika ir lobistiniai sandoriai. Briuselis „Astra Zeneca“ skiepą išsiderėjo už pusketvirto dolerio, Pietų Afrikos Respublikai jis kainuoja pusšešto, o štai gerokai skurdesnė Uganda moka po aštuonis.
Tartautinė „Covax“ sistema veikia neefektyviai, tačiau kol kas jokių prošvaisčių nematyti, nes jei vakcinų vis dar trūksta ten, kur jas gamina, ką kalbėti apie kitas gerokai skurdesnes šalis.
Tai – objektyvi realybė, tačiau tokius faktus išpūtus, paryškinus ir pagardinus ideologijos trupiniais išeina puikūs makaronai pavargusių vakariečių ausims.
ES šalyse prikurta painių vakcinavimo schemų ir grafikų, kurie dažnai ir daug kur neveikia. Rusijoje skiepija visus norinčius – tiesa, tokių palyginti nedaug, nes ir suvaržymai ten mažesni, ir naudos iš tų skiepų kol kas nelabai yra.
Tačiau kai prasidėjus vasarai po graikijas, italijas ir bulgarijas pradės laisvai keliauti „Sputink V“ klubo nariai iš Rusijos, vakcinų tebelaukiantiems ukrainiečiams ar kitoms tautoms jų lyderių pasirinkimas ims kelti vis daugiau abejonių. Jas mielai išsklaidys Maskva arba Pekinas, nevaržomi jokių centralizuotų pirkimų ar kitų Vakarus varžančių susitarimų.
Ir tai nebus jokia humanitarinė pagalba – veikiau dar vienas laimėtas mūšis ilgoje kovoje dėl pamatinių vertybių. Kam jums ta sudėtinga ir triukšminga demokratija, jeigu mūsų šalys viską gali padaryti geriau? Toks yra šis žaidimas, kuriame Vakarams žūt būt reikia pergalės. O štai Rusijai visiškai pakaktų lygiųjų.
