„Nevartodamas alkoholio žmogus nusišneka, o kas būtų, jei pavartotų?“, – socialiniuose tinkluose juokavo žmonės, perskaitę Ramūno Karbauskio „įžvalgas“ apie tai, kad konservatoriai neva nori sumenkinti dabartinį Prezidentą Gitaną Nausėdą ir taip ruošia vietą Prezidentūroje Gabrieliui Landsbergiui.
Faktas yra tai, kad Seime iš parlamentinių partijų frakcijų atstovų yra suburta darbo grupė peržiūrėti Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus. Ji teiks siūlymus, jei reikės, taisyti šiuos įstatymus. Tėvynės sąjunga tikrai negalės nulemti sprendimų, nes nesudaro daugumos šioje darbo grupėje. Faktas yra ir tai, kad niekas net nesiūlė, nesvarstė atsisakyti tiesioginių Prezidento rinkimų.
Nepaneigiamas faktas yra ir tai, kad „valstiečiai“, net nepradėjus darbo grupei veiklos, iš jos demonstratyviai atšaukė savo atstovus. Dabar aišku kodėl: parengti dirvą R.Karbauskiui suregzti sąmokslo teoriją, gąsdinti žmones.
Viena vertus, kartu su internautais būtų galima pasijuokti iš tokių R. Karbauskio kliedesių. Galima tai nurašyti jo būdo bruožams, nuolat prasiveržiančiam pykčiui, kerštui, oponentų puldinėjimui.
Kita vertus, toks „valstiečių“ lyderio pareiškimas nėra atsitiktinis ir ne vien liguistos R. Karbauskio fantazijos produktas.
Tai dalis gerai bei racionaliai apgalvotos, vis dar tebesitęsiančios „naisių“ strategijos dalis: melą pateikti kaip faktą, skleisti sąmokslo teorijas, kurstyti emocijas, atkreipti dėmesį ir tokiu būdu pasiekti, kad bent dalis rinkėjų patikėtų visais šiais pramanais.
„Konservatorių rankomis naikinama valstybės laisvė“, „stiprinamos jų galios“, „jiems svarbiau įsitvirtinimas valdžioje“, – R. Karbauskis negailėjo skambių žodžių užsipuldamas Tėvynės sąjungą, apkaltindamas ją neva siekiant nustumti Prezidentą G. Nausėdą iš politinės arenos.
„Valstiečių“ lyderio veiksmai ir pareiškimai yra faktai, parodantys, kad R. Karbauskiui melas yra įrankis ir priimtiniausia priemonė jo bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos politinėje rinkodaroje.
Jau kelis kartus „pasitraukęs“ ir vėl „sugrįžęs“ R. Karbauskis per savo politinę karjerą suprato, kad į emocijas apeliuojantys pareiškimai padaro kur kas didesnį (nors trumpalaikį) efektą ir yra patrauklesni daliai rinkėjų nei racionalūs pasiūlymai ar sprendimai.
Ketverius metus R. Karbauskis buvo valdžioje, jo partija su sąjungininkais turėjo solidžią daugumą. Kiek racionalių pasiūlymų per tą laiką išgirdome iš R. Karbauskio? Jam nebuvo kada, nes jis „kovojo“.
Štai dabar R. Karbauskis šaukia, kad konservatoriams nerūpi pandemijos valdymas. Karantinas, suvaržymai netinkami ir, atseit, yra niekiniai. Po tokiu melu paslepiamas faktas, kad būtent „valstiečių“ vyriausybė paliko valstybę be svarbių institucijų vadovų epidemijai valdyti. Buvusi valdančioji partija netgi galimai specialiai, nusikalstamai savo politinius išskaičiavimus iškėlė aukščiau žmonių sveikatos, net gyvybių. Juk ne kas kitas, o R. Karbauskis ir „valstiečių“ vyriausybė delsė priiminėti nepopuliarius sprendimus, užsiiminėjo automobilių stovėjimo aikštelių tvėrimu prieš rinkimus.
Taigi ko, skambiais pareiškimais apie „iškilusią grėsmę laisvei“, siekia R. Karbauskis?
Įžeidūs puldinėjimai prieš Tėvynės sąjungą, jokiais faktais neparemti prasimanymai, sąmokslo teorijos yra taip pat jo politinės retorikos dalis. Dalis rinkėjų patiki tokiais pramanais, todėl R. Karbauskis ir stengiasi pakurstyti aistras. Vėl ir vėl priminti apie save, įsijausti, kaip „Naisių vasaros“ personažas Pijus, į doro gelbėtojo vaidmenį.
Tik tokiu būdu R. Karbauskis atkreipia ir žiniasklaidos dėmesį. Juk žurnalistai, redaktoriai negali nepastebėti, neatkreipti dėmesio į kontraversiškus, ties sveiko proto riba balansuojančius vienos didžiausių Lietuvoje partijų vadovo pareiškimus.
Apgailėtina, bet faktas yra tai, kad R. Karbauskis pasirinko tokią melu, prasimanymais, emocijų kurstymu grįstą politinę rinkodarą ir retoriką. Ar įtikins tai rinkėjus ir kiek jų patikės tokia melu grįsta negarbinga politine kova, parodys laikas.