Pirminis projektas „transformavosi“ į visuotinį kačių, šunų ir šeškų ženklinimą iki kitų metų pabaigos. Jau ne pirmas kartas, kada ši valdžia, ši Seimo dauguma negirdi nei visuomenės, nei specialistų.

Nebuvo išgirsti net argumentai, kad neįmanoma per tokį trumpą laiką suženklinti daugiau nei milijono gyvūnų. Ženklinimo patirtis rodo, kad net valstybės lėšomis karvių, arklių, avių ir ožkų ženklinimas truko bene 5 metus, kur dvejus iš jų buvo ženklinama su šimtaprocentine valstybės kompensacija. Be to, valdantieji, patys pateikę, atsiėmė valstybės paramą suteikiantį pasiūlymą. Ir taip dar labiau sugadino, sakytume, gerą idėją.

Lietuvoje aktyviai dirba 779 privačių veterinarijos gydytojų, o gyvūnų augintinių Lietuvoje yra apie 1,3 mln. Bet ar visi imsis aktyviai važiuoti pas žmones ir ženklinti, ar žmonės aktyviai ves savo augintinius pas veterinarus?

Jeigu vieną gyvūną galima paženklinti už 15–30 eurų, tai po kiek daugiau nei metų už nepaženklintą gyvūną grės iki 230 eurų bauda. O dar žinant Vyriausybės darbo prioritetus ir biurokratinių girnų sukimosi greitį, kuris jaučiamas paramos verslui skirstymu, būtų naivu tikėtis, kad visos tvarkos bus patvirtintos iki gegužės 1 d. Tokiu būdu sunku būtų tikėtis, kad, opozicijos siūlymu, bent socialiai remtini asmenys galės gauti kompensaciją dar šiais metais, tačiau nors ir nenoriai, įstatyme nuostata atsirado – ženklinimas socialiai remtiniems asmenims turės būti kompensuojamas.

Įstatyme taip pat nenumatyta, kas vykdys įstatymo kontrolę. Aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), policija ar visi kartu? Tai reiškia, jau dabar įstatymas reikalauja rimtų korekcijų. Siūlyčiau su baudomis ir baudimu šiek tiek palaukti ir vykdyti tik prevencines akcijas – įtikinti žmones, kad suženklintas gyvūnas pirmiausiai naudingas patiems žmonėms. Visi matome skelbimus apie pabėgusius gyvūnus, kurių mes ir mūsų vaikai laukia grįžtant, o suženklintus gyvūnus yra žymiai lengviau rasti.

Galiausiai viso proceso vinis yra tai, kad Seimas įpareigojo Vyriausybę, Vyriausybė įpareigojo Žemės ūkio ministeriją, Žemės ūkio ministerijos vadovybė, neturėdama idėjų, kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir galiausiai Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos įpareigojo darbo grupę, o darbo grupė įpareigojo veterinarijos tarnybą iki birželio mėn. Seimo Kaimo reikalų komitetui pristatyti naują Gyvūnų gerovės įstatymo, su visais poįstatyminiais teisės aktais, paketą.

O visą šį absurdą vainikuos dar vienas sprendimas, kuris prasilenkia su bet kokia logika ir valstybės valdymo suvokimu – valdančiosios daugumos politikai artimiausiu metu ruošiasi išpreparuoti veterinarijos tarnybą, t. y. dalį funkcijų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę, iš Žemės ūkio ministerijos perduoti Aplinkos ministerijos žinion. Be to, po pateikimo jau pritarta, kad veterinarijos tarnybos vadovas turėtų būti vadybininkas, o ne kaip iki šiol – specialistas, baigęs veterinarijos studijas. Nors pernai veterinarijos tarnybos biudžetas padidėjo 530 tūkst. eurų, tačiau VMVT išlieka pačius mažiausius atlyginimus gaunanti viešojo sektoriaus įstaiga.

Taigi, tik priėmus įstatymą, jį jau reikia taisyti, o nežinomųjų tik daugėja... Ir panašu, kad gyvūnų gerovė lieka pačių gyvūnų sėkmės reikalu...

Ir tai ne balandžio 1-osios pokštas...