Kas dar vyko per tas 100 dienų? Valdantieji, matyt, niekaip negali pamiršti, kad rinkimų kampanija baigėsi. Kiekvieną savaitę vis pažada naujų atlaisvinimų, bet apsisukę nubėga pas ekspertus ir vėl pakeičia nuomonę, bet toliau žada, kad jau tuoj, tuoj bus. Bet neįvyksta. Kiekvieną dieną po naujieną. O žmonės juk gali palaukti. Ir kas, kad valstybės skolos auga, skolinti pinigai taškomi į kairę ir į dešinę, žmonių psichinė sveikata pašlijo ar kad abiturientai neišlaikys egzaminų?
Abiturientams šimtadienis – tai paskutinis skambutis, kai reikia pradėti ruoštis egzaminams, nes kitaip gali būti gėda už atestate įrašytus pažymius. Tik šiemet dvyliktokams labai liūdna. Praėjusiais metais nuo kovo mėnesio mokslai buvo nuotoliniai. Kol visi persiorientavo, kol nusipirko kompiuterius, žiūrėk ir vasara atėjo, o nuo rudens vėl į nuotolį visi išėjo. Ir tas nuotolis tęsiasi be pabaigos.
Ir iš tikrųjų, kam skubėti su mokyklomis, per daug kontaktų, per daug pavojų. O kad iš vaikų pavogė beveik dvejus mokslo metus ir galbūt netgi užkirto kelią mokytis ir pasirinkti norimą profesiją, čia jokių grėsmių valdantieji nemato.
Nuotolis ir mokytojai kaip nors viską sutvarkys. Suformavę Vyriausybę valdantieji žadėjo 130 punktų planą, kaip suvaldys virusą. Plano per šimtą dienų taip ir nepamatėme, įdomu, ar atsiras planas, kaip išgelbėti abiturientus? Labai raginu atrasti savyje kiek daugiau politinės atsakomybės ir pagaliau nesislėpti už ekspertų nugarų, o prisiimti atsakomybę už jaunų piliečių ateitį. Nes būtent valdžia nesugebėjo rasti tinkamo būdo, kad bent jau dvyliktokai turėtų galimybę mokytis.
Na, jeigu su abiturientais nepavyks, gal bent verslą išgelbėsime, darbo vietas? Bet panašu, kad ir čia sunkiai sekasi. Pagalba verslui stringa. Valdantieji žadėję greitus ir skaidrius sprendimus dabar nesugeba verslui suteikti paramos. 150 milijonų eurų valstybė skyrė verslui, tačiau išmokėti tik 25 mln. eurų. O, pavyzdžiui, vėžėjai arti bankroto ribos, nes tarpmiestinis transportas dar nuo pernai metų negali dirbti pilnu pajėgumu.
Anot „Linavos“, vien pernai keleivinio transporto sektorius patyrė beveik 25 mln. eurų nuostolių, negavo daugiau 64 mln. eurų pajamų. Nepaisant to, jiems joks pagalbos paketas nėra numatytas, nesulaukdami kompensacijų dėl patiriamų ekonominių sunkumų, keleivių vežėjai gali tiesiog pasitraukti iš rinkos. Kaip tuomet žmonės nuvyks iš vieno miesto į kitą? Kaip gaus būtinąsias paslaugas?
Tarpmiestinio susisiekimo autobusais kasmet Lietuvoje vežama apie 8,5 mln. keleivių, o rinkoje konkuruoja daugiau nei 40 vežėjų. Nuo 2017 metų į šią sritį vežėjai yra investavę daugiau nei 30 mln. eurų. Ir dabar, kai yra krizė, jie neturi jokių galimybių pretenduoti į paramą. Valdantieji pandemijos akivaizdoje vis duoda naujų užduočių savivaldai ir stebisi, kad vieni ar kiti darbai nevyksta taip greitai. Tačiau centrinė valdžia net nesiruošia padėti savivaldybėms bei jų įmonėms.
Restoranai, kavinės, viešbučiai ir apskritai turizmas taip pat yra arti išnykimo ribos. Neveikdamos jau daugiau nei keturis mėnesius įmonės nėra pajėgios išsilaikyti ir išlaikyti darbuotojus. Turizmo sektoriuje dirba beveik 55 000 darbuotojų – tai organizatoriai, agentūros, gidai, viešbučiai, restoranai ir daugybė kitų verslų. Šis sektorius neteko 85 proc. pajamų ir prarado 30 proc. darbuotojų.
Jeigu dar buvo nors nedidelė galimybė išsilaikyti iš vidinio turizmo ir lietuvių apsilankymo kurortinėse miestuose, tai savivaldybių blokavimas atėmė ir šią galimybę. O kaip išgyventi, pavyzdžiui, Druskininkų ar Birštono gyventojams, kai jų darbas neretai būdavo susijęs su paslaugų ir turizmo sritimis? Bet skęstančiųjų gelbėjimas, matyt, pačių skęstančiųjų reikalas.
O paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriai apskritai palikti likimo valiai. Tik pagrasinus streikais, Žemės ūkio ministerija atrado lėšų. Tą padarė tik dabar, kai griežtas karantinas šalyje galioja jau 3 mėnesius. Bet ūkininkai kantrūs, gali gi palaukti. Dabar turėtų tikriausiai labai apsidžiaugti, kiaulininkystės sektoriui planuojama skirti 4,1 mln. eurų. Tuo tarpu Austrija skyrė 40 mln., Latvija – 14,5. Mūsų Vyriausybė atrado tik 4, o gal kaip nors ūkininkai išsivers? O gal parduos tas kiaules ir rami galva?
Paukštininkystės sektoriui pasisekė labiau, žada skirti beveik 8 mln. eurų paramos, kaimynai latviai ir čia mus pranoko, nes skyrė 11 mln. eurų, mūsų biudžete tiek neatsirado. Ir nesvarbu, kad viename paukštyne dirba apie 760 darbuotojų, o kitame 1300, o kur dar ūkininkai? Juk jei šie du pagrindiniai paukštynai grius, mes ne tik prarasime daugiau nei 2000 darbo vietų regionuose, bet ir praktiškai visa mėsinė paukštininkystė iš esmės bus sužlugdyta, mes neteksime visos šakos, bet valdantiesiems tai, akivaizdu, nelabai rūpi.
Vyriausybė kol kas demonstruoja savo neveiksnumą ir abejingumą visai paukštienos auginimo ir gamybos pramonei. O mes visi sėkmingai valgysime iš Lenkijos atvežtą paukštieną, nes mūsų Ministrų kabinetas labai lėtai didina apsukas. Beje, kaip viešai teigiama, paukštynai vien per praėjusius metus į Valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip 13,663 mln. eurų mokesčių.
Verslai jau ištisus mėnesius negali prisibelsti į institucijų skirstančių paramą duris, paraiškų ir prašomų dokumentų raizgalynė yra tokia paini, kad neretam nusvyra rankos. Taigi prieš rinkimus –žadėję laisvę ir džiaugsmą, dabar valdantieji net paramos paskirstyti nesugeba, ką jau kalbėti apie platesnius užmojus? 100 dienų praėjo, kol kas matėme tik nukopijuotą praėjusios valdžios pandemijos valdymo planą ir padriką sprendimų priėmimą.
Nežinau, kur valdantieji gyvena, gal per tuos 100 dienų buvo labai užsiėmę, o gal senai iš Vilniaus nebuvo išvykę, karantinas vis dėlto. Bet žmonės jau tiek pavargo nuo nuolatinių ribojimų, kad pas tėvus ir draugus pietų vyksta ne savaitgalį, o darbo dieną, nes policijos mažiau. Ir testuotis nuo koronaviruso žmonės nenori, nes tiesiog bijo prarasti darbo vietą, kuri ir taip tapo labai trapi.
Tokią turime realybę po pirmojo šimtadienio. Lengva buvo valdyti nuo atsarginio suolelio. Bet dabar atsidūrus priešakinėse linijose dingo sąmojis, pasimiršo ir pažadai apie laisvę ir skaidrumą. Botago principas šimtą dienų veikė, įdomu ar per kitus šimtą gausime po meduolį? Ar ir toliau gaudysime po naujieną, o gal šiandien dar ką nors leis ar vėl uždraus?