Tokioje teorinėje aplinkoje Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L.Kasčiūnas šią savaitę viešai žarsto tokius perlus:

1. „Ar užtenka dabar tikrinti kažkokią Kinijos technologijos įmonę, aiškintis, ar ji tikrai nepatikima, ar užtenka teisiškai įtvirtinti, kad iš Kinijos ir kitų autoritarinių šalių įmonės negalėtų dalyvauti.“

Suprask, bus svarstomas įstatymas, kuriame bus tiesiog įrašyta, kad įmonės iš Kinijos (galbūt ir iš kitų šalių) tiesiog not welcome anymore. Na, aš labai norėčiau dalyvauti tuose svarstymuose ir pageidaučiau, kad būtų įtraukti nepriklausomi ekspertai. Ekspertų tarybos dabar Lietuvoje itin paklausios.

2. „Nauja Vyriausybė, naujas požiūris“.

Suprantu ir didžiuojuosi, kad mes lygiuojamės į JAV, bet JAV savo argumentus grindžia mokslininkų išvadomis. Labai nuodugniomis, kiek galiu įsivaizduoti. O gerb. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko žodžiai aiškiai signalizuoja: viską nuspręsime politiškai. Atsiprašau, ko gero, viskas jau nuspręsta.

OK, gali taip būti. Nauja valdžia, nauja kultūra. Bet ar nėra taip, kad naujoji valdžia truputį prasiskaičiuos savo vanagišką kombinaciją ir prasileis ekonominį karą su Kinija?

Beje, XVIII Vyriausybės programos 261 punkte įtvirtinta:

Suvokdami ir pripažindami didėjantį Kinijos globalų ekonominį bei politinį vaidmenį, siekdami taikaus, abipusiai naudingo, tarptautinės teisės normomis grindžiamo dvišalio bendradarbiavimo, negalime ignoruoti augančio jos karinio ir politinio agresyvumo demonstravimo. Nerimą pagrįstai kelia vis didėjantis ir sistemingas žmogaus teisių pažeidimų mastas.

O štai Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane apie Kiniją – nė žodžio.

Improvizuosime, taip sakant.

Ir aš manau, kad tai – karštakošiškiausia, ką galime padaryti. Reikia tikrai rimtos ekspertinės diskusijos apie tai, kaip mes matome Kiniją ir projektuojame politinius, ekonominius, kultūrinius santykius su šia didele, kukliai pasakius, šalimi. Tiesiog sutarkime, kame matome iššūkius, kokiuose sektoriuose turime ypatingų jautrumų, kokių turime tikslų pačioje Kinijoje, ir tik tada aiškiai visiems iškomunikuokime, kad mūsų taisyklės tokios. Gerbiame visus, bet čia – mūsų kiemas. Arba atvirkščiai: čia – mūsų kiemas, bet gerbiame visus.

Saugumas – svarbiausia! Dėl to niekas nesiginčija. Tačiau svarbu jį užsitikrinti su minimaliais nuostoliais. Ir tam reikalinga labai plati diskusija.

Pabaigai – truputis ekonominės statistikos. Lietuva investuoja Kinijoje 4 kartus daugiau, nei kinai investuoja Lietuvoje. Pagal tai, kiek eksportuojame į Kiniją, ji yra tik 20 Lietuvos eksporto partnerių sąraše, tačiau eksportas auga po keliasdešimt procentų per metus. Pagal apimtis, Kinija užima 10 vietą importuotojų į Lietuvą sąraše.

P.S. Rašiau šį straipsnį kinų kompanijos kompiuteriu, kuris surinktas Slovakijoje ir turi amerikietišką programinę įrangą. Kompiuterį man davė Seime, kaip ir kitiems Seimo nariams. Į ausis buvau įsikišęs ausines, ant kurių parašyta: Designed by .... in California. Assembled in China.