Kaip rašoma UAB „INVL Asset Management“ pranešime spaudai: „Viešojo sektoriaus atlyginimai jau trečius metus iš eilės kyla gerokai sparčiau, nei darbo užmokestis privačiame sektoriuje. Algų šuolis viešajame sektoriuje buvo itin ryškus pernai metų antroje pusėje, pakėlus algas mokytojams ir išmokėjus priedus sveikatos sistemoje dirbantiems darbuotojams. Tiesa, negalima šių skirtumų vertinti paviršutiniškai. Dalį privataus sektoriaus atlyginimų slepia ekonominis šešėlis, kai viešojo sektoriaus atlyginimai yra mokami skaidriai. Be to, viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų atotrūkis yra stebimas daugelyje išsivysčiusių šalių.“

Atlyginimų kilimas srityse, kurios buvo Dievo ir valdžios užmirštos ir tik prieš rinkimus pamaitinamos įvairiais sočiais pažadais, džiugina. Tačiau neramina noras steigti vis naujas ir naujas puikiai apmokamas darbo vietas, kuriose dirbančių piliečių pagrindinė funkcija būtų skirstyti mūsų visų pinigus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad ministerijos planuose yra vieningos inovacijų politiką įgyvendinančios agentūros įkūrimas.

Pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad ministerijos planuose yra vieningos inovacijų politiką įgyvendinančios agentūros įkūrimas.

„Ką esame įsipareigoję padaryti – sukurti visą institucinį palaikymą inovacijoms skleistis ir kurtis. Lietuvoje šiuo metu beveik visi ir praktiškai niekas inovacijų politika neužsiima. Mes norime savo ministerijoje prisiimti lyderystę, kartu su kolegomis Vyriausybėje ir jų palaikymu įkursime vieningą inovacijų politiką įgyvendinančią agentūrą, sukursime prieigas ir galimybes gauti finansus inovatyvioms idėjoms įgyvendinti“, – Lietuvos verslo forume sakė A. Armonaitė. Jos teigimu, antras prioritetas yra pereiti prie draugiškesnio verslui reguliavimo.

Verčiu į žmonių kalbą – naujos puikiai apmokamos darbo vietos dešimtis, o ateityje gal ir šimtams ištikimų sekėjų ir dešimtys milijonų eurų, kuriuos galima paskirstyti kaip paramą.

Verčiu į žmonių kalbą – naujos puikiai apmokamos darbo vietos dešimtis, o ateityje gal ir šimtams ištikimų sekėjų ir dešimtys milijonų eurų, kuriuos galima paskirstyti kaip paramą.

Paskutinis garsus politikas, kuris tikėjo, kad jėga ir iš viršaus galima įdiegti inovacijas ir tuo pačiu pakeisti šalį buvo Michailas Gorbačiovas. Čia ne pokštas. Būtent jis tikėjo, kad galima valstybės mastu kontroliuoti ir skatinti startuolius, tiesa, jie tada vadinosi kooperatyvais, o visas reikalas „Perestroika“. Kuo tai baigėmės prisimename.

Kalbant rimčiau, pakankamai keista iniciatyva, nes tos pačios ministerijos atstovai jau garsėja tuo, kad jų neįmanoma prisišaukti net į Seimo komitetų posėdžius, kai svarstomi klausimai, už kuriuos atsakinga ir ministerija. Tačiau, tai, žinoma, ne inovacijos, kurioms pinigus reikės padalinti.

Jei kalbant apie inovacijas ir jų skatinimą, tai tos pačios ministerijos tinklalapyje guli dokumentas, kuris ten padėtas dar gūdžiais 2016 m. ir vadinasi: Nacionalinė pramonės skaitmeninimo platforma „Pramonė 4.0“.

Ten rašoma:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 344 „Dėl Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ sudarymo“ (toliau – Nutarimas Nr. 344) yra sudaryta Pramonės konkurencingumo komisija, kuri yra sutelkusi aukšto lygio Vyriausybės, asociacijų, pramonės ir mokslo atstovus ir veikia kaip strateginis Platformos organas. Pagrindinis šios komisijos uždavinys yra pramonės skaitmeninimo iniciatyvos „Pramonė 4.0“ įgyvendinimo Lietuvoje koordinavimas.

Projektas apima viską nuo pramonės skaitmeninimo iki kibernetinio saugumo ir žiedinės ekonomikos.

2019 m. veiklos ataskaitoje (pernai metų ataskaitos dar nėra) rašoma:

Šiuo metu platforma vienija daugiau nei 100 įvairių sričių ekspertų, dalyvaujančių šių teminių darbo grupių veikloje:
 Technologijų darbo grupės;
 Paslaugų darbo grupės;
 Žmogiškųjų išteklių darbo grupės;
 Dirbtinio intelekto darbo grupės;
 Reglamentavimo ir standartų darbo grupės;
 Kibernetinės saugos darbo grupės.

Siekiant mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį aplinkai, prisidėti prie ES žiedinės ekonomikos
veiksmų plano įgyvendinimo ir atsižvelgiant į glaudų pramonės skaitmeninimo ir žiedinės ekonomikos ryšį, 2019 m. buvo sudaryta šeštoji – Žiedinės ekonomikos – pramonės skaitmeninimo
platformos „Pramonė 4.0“ teminė darbo grupė.

Aš, kaip mokesčių mokėtojas, norėčiau matyti šio ir daugybės kitų projektų veiklos rezultatus. Galbūt tada ir bus galima kalbėti, ar verta kurti kokią nors naują už kažką atsakingą organizaciją. Jei jau dirba 100 geriausių ekspertų, ar mes galėsime rasti 100 dar geresnių?

Aš, kaip mokesčių mokėtojas, norėčiau matyti šio ir daugybės kitų projektų veiklos rezultatus. Galbūt tada ir bus galima kalbėti, ar verta kurti kokią nors naują už kažką atsakingą organizaciją. Jei jau dirba 100 geriausių ekspertų, ar mes galėsime rasti 100 dar geresnių? O jei projektai lieka tik popieriuje, tai gal ne agentūros, o jau veikiančių struktūrų darbo brokas, nes kol kas apie kokią nors eilinę valstybės valdymo struktūros reformą kalbos nėra. Kaip ir neteko girdėti, kad koks nors valdininkas būtų gavęs bent įspėjimą už šio ir panašių planų/strategijų/vizijų tikslų neįgyvendinimą.

Iš kitos pusės, jei jau ten dirba 100 pačių geriausių ekspertų, tai gal tiesiog pačiai ministerijai paimti ne menamą lyderystę, o jų rekomendacijas ir kuriam nors iš departamentų pavesti parengti rekomendacijų įgyvendinimo planą? Rekvizitai.lt duomenimis, ministerijoje dirba 246 žmonės, vidutinis atlyginimas 2 429,77 eurai. Resursų yra.

Jei jau nėra norinčių paplušėti valdininkų, galima darbą priskirti kuriai nors pavaldžiai institucijai, jų ne viena ir ne dvi:

Rekvizitai.lt duomenys.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, 121 darbuotojas, vidutinis atlyginimas 2 335,46 eurai
Lietuvos metrologijos inspekcija 40 darbuotojų, vidutinis atlyginimas 1 748,21 eurai
Lietuvos standartizacijos departamentas, 32 darbuotojai, vidutinis atlyginimas 1 824,47 eurai
Informacinės visuomenės plėtros komitetas, 48 darbuotojai, vidutinis atlyginimas 2 456,52 eurai

Arba pasitelkti paramon vieną kitą viešąją įstaigą, kurios steigėja ministerija ir kurias ji finansuoja:

Viešojį įstaiga „Investuok Lietuvoje“, 125 darbuotojai, vidutinis atlyginimas 3 194,49 eurai
Viešoji įstaiga „Versli Lietuva“, 91 darbuotojas, vidutinis atlyginimas 2 250,45 eurai
Viešoji įstaiga „Lietuvos verslo paramos agentūra“, 199 darbuotojai, vidutinis atlyginimas 2 001,5 eurai
Viešoji įstaiga „Lietuvos inovacijų centras“, 52 darbuotojai, vidutinis atlyginimas 2 365,34 eurai
Viešoji įstaiga „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“, 9 darbuotojai, vidutinis atlyginimas 2 446,41 eurai
Viešoji įstaiga „Kauno mokslo ir technologijų parkas,“ 28 darbuotojai, vidutinis atlyginimas 2 008,06 eurai
Viešoji įstaiga CPO LT, 60 darbuotojų, vidutinis atlyginimas 2 239,05 eurai
Viešoji įstaiga „Valdymo koordinavimo centras“, 18 darbuotojų, vidutinis atlyginimas 2 318,94 eurai

Visą šią struktūrą savo biudžetu ir darbuotojų gausa būtų galima prilyginti didžiuliai lietuviškai įmonei, kuri dirba užsienio rinkose ir palaiko visų mūsų gerovę. Ne, apie minimalų atlyginimą šiose įstaigose niekas nekalba.

Tačiau jei tokia įmonių ir įstaigą, kurių pavadinimuose akis rėžia žodžiai „inovacijos, technologijos, investicijos“, neduoda jokios naudos ir proveržio, reikėtų kalbą pradėti nuo jų reformos, kad būtų galima atsikratyti visuomenės resursus deginančių struktūrų, o ne naujų kūrimo.

Autorius feisbuke.