Daugelis temų – lyg karštos bulvės, mėtytos iš kadencijos į kadenciją. Jei politinis atvėsimas taikomas ne tik politikams, bet ir politinėms temoms – tai šią inovaciją pirmieji pritaikė Valstiečiai žalieji, visą šūsnį poliarizuojančių klausimų sukrovę į atlaisvintus, nuo balto vyno ir šampano, Seimo restorano šaldiklius. Tačiau problemų marinavimas – nėra jų sprendimas.
Tiesą sakant, nė vienos šios temos rinkimų metu nekėlė didžiausią visuomenės pasitikėjimą gavusi Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Šių temų nerasime ir I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programoje. Tačiau koalicinėje sutartyje užfiksuota, kad visi vertybiniai ir poliarizuojantys klausimai bus sprendžiami Seimo darbotvarkės lygyje.
Kiekviena partija turi savo darbotvarkę. Ką su šia darbotvarke daryti priklauso nuo požiūrio, ko siekti – proceso ar rezultato. Jau daugiau nei du dešimtmečiai Lietuvoje nėra partijos, kuri galėtų viena pati ką sugalvojusi, tą ir įgyvendinti. Norint rezultato, kantraus įtikinėjimo ir sąjungininkų ieškojimo pastangų grandinė – netrumpa: pirmiausia įtikinti reikia savos partijos kolegas, koalicijos partnerius, gal net ir kažką iš opozicijos, tada lengviau bus įtikinti Prezidentą, o paraleliai dirbti su viešąja erdve ir įvairiomis suinteresuotomis visuomenės grupėmis.
Kuo daugiau visuomenę poliarizuojančių temų vienu metu ištraukiama, tuo labiau tikėtina, kad galutinis rezultatas nebus problemos išsprendimas. Dingsta dėmesys, didėja susipriešinimas ir sunkiau pasirengti kokybiškai diskusijai, kai klausimai keliami ne visi iš karto, bet suteikiant aiškų prioritetą.
Šios koalicijos formavimo etape buvo priimtas nuoširdus ir atviras sprendimas – dėsime pastangas dėl šių klausimų, bet dėl sprendimų neįsipareigojame. Nes vieningo požiūrio nėra ir jo, tikėtina, nebus. Jokios miglos, dūmų uždangos ir kitų abra kadabrų. Tiesiog dėl politiškai jautrių klausimų kiekvienas balsuos pagal savo sąžinę, įsitikinimus ir supratimą.
Pandemijos valdymo reikalai ir poliarizuojančios temos į politinio dėmesio paraštes gali nustumti klausimus, dėl kurių mes esame koalicija. Jungiančias grandis verta ne tik priminti, bet ir patiems prisiminti, kad emocijų bangos nenublokštų trapios daugumos į kraštutinumų salynus.
Koalicijos sutartis, programa ar priemonių planas turi žanro kalbą, kurioje neįmanoma išvengti: sieksime, tobulinsime, įgyvendinsime (su daug punktų ir papunkčių). O jei taip viską į tris punktus, kurie mus jungia ir skiria nuo kitų.
1. Pagarba žmonėms. Tai nėra vien deklaratyvi nuostata. Pagarba žmonėms pirmiausia atsiranda iš nuostatos, kad visi žmonės lygūs, nerūšiuojami ir nediskriminuojami. Oponentas ar kitaip mąstantis turi ne tik teisę į nuomonę, bet ir nusipelno bent jau santūrios pagarbos be žeminimo, menkinimo ar patyčių.
Pagarba žmonėms labiausiai atsiskleidžia per tai, kaip gebame elgtis su pažeidžiamiausiais visuomenės nariais. Neįgaliųjų integracijos skatinimas į atvirą darbo rinką, globos deinstitucionalizacija, paslaugų individualizavimas – labiau leis centre matyti atskirą žmogų ir jo poreikius, kad pagalba būtų taikli ir tikslinga.
Ne gyvenamoji vieta, socialinė padėtis ar negalia turi apspręsti žmogaus galimybes, bet jo gebėjimai. O mūsų pareiga sukurti sąlygas tiems gebėjimams atsiskleisti.
Pagarba pirmiausia leidžia pamatyti ir pasirūpinti šalia esančiais, o ne vien žiūrėti savanaudiško intereso. Privalomas (ne priverstinis) ir Vyriausybės kompensuojamas testavimas norintiems dirbti kontaktinį darbą – pirmiausia yra apie pagarbą kolegai ar klientui, su kuriuo būsi priverstas turėti artimą kontaktą. Tai apie pagarbą medikams, kurių krūvis tiesiogiai priklausys nuo pandemijos židinių greito užkardymo. Tai apie pagarbą kitų atlaisvinimų laukiantiems žmonės, kuriems epidemiologinė situacija dar neleidžia grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
2. Naujas požiūris į atsakomybę. Tiek į asmeninę, tiek į politinę. Kalbant apie politikų atsakomybę moraliniai ir etiniai kriterijai prilyginti teisiniams. Ne lengvas įsipareigojimas kiekvienam ir tuo pačiu keičiantis politikų vaidmenį ir vietą. Jokių iliuzijų apie priedangas, naudojimąsi valdžia ar pažintimis, kad būtų išvengta atsakomybė. Šios vertybės apsibrėžimas brėžia brūkšnį nuo „vsio zakono“ ar „darom, ką norim“ tradicijų.
Politinės atsakomybės požiūris aprėpia planuojamus darbus, kuriuos jungia loginė grandinė. Negalima pradėti nuo mokesčių operavimo, nesutarus dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto. Viešų paslaugų kokybė neatsiras prieš tai į pačio viešojo sektoriaus administravimą neįleidus motyvuotų ir kompetentingų vadovų. Atsakomybė neįmanoma be pagarbaus santykio su argumentais ir ekspertine nuomone. Todėl lėtesnės teisėkūros principas dar vienas atsakomybės pavyzdys, kuris kurs prielaidas kokybiškesnių ir tinkamai išdiskutuotų teisės aktų priėmimui.
Atsakomybė prieš ateities kartas – taip galima apibūdinti svarbiausių pertvarkų kryptis. Ar kalbėtume apie lygių galimybių švietime principo įgyvendinimą, ar žaliąją ekonomiką, ar ekonomikos modelio transformaciją, be kurios sudėtinga būtų užtikrinti adekvatų socialinių poreikių užtikrinimą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
3. Atvirumas. Principas, kuris akcentuojamas tiek koalicijos sutartyje, tiek Vyriausybės programoje – pirmiausia svarbus dėl aukštesnės demokratijos kokybės. Žiniasklaidos nepriklausomumas yra vienas svarbiausių demokratijos sveikatos požymių. Praėjusios kadencijos Seime žiniasklaidos teisės patyrė per dešimt įvairių atakų ir bandymų jas apriboti. Todėl simboliškai svarbu, kad pataisos, atveriančios žiniasklaidai teisę naudotis Registrų centro duomenimis (ką blokavo buvusi dauguma), jau šioje pavasario sesijoje yra pateiktos ir pradedamos svarstyti.
Be atvirumo neįmanoma ir sėkminga komunikacija. Ypač kriziniu laiku. Nebijoti klysti, o suklydus pripažinti – čia stiprybės rodiklis.
Atvirumas turi ir programinių veiksmų išraišką – skaitmenizacijos plėtrą, o atvirų duomenų politikos reikšmės supratimas leidžia tikėtis didesnio proveržio. Lietuva praktiškai neturi sėkmingos paslaugų elektronizavimo istorijos. E-sveikata, Bendrasis pagalbos centras – tarpusavyje nesusikalbančios valstybinių duomenų sistemos – nusivylimą ir pyktį keliantys pavyzdžiai.
Džiugu ir simboliška, kad skirtingai nuo praėjusios Seimo kadencijos, šis dėl pandemijos sugebėjo pilnai perorientuoti Seimo darbą į nuotolinį. Svarbu nebijoti ambicijos, kad mes galime padaryti. Padaryti, kad žmonės pamirštų kas yra įvairūs deklaravimai ar mokesčių mokėjimų terminai – sistemos tai darytų automatiškai ir negaišindamos žmonių laiko.
Kuo daugiau skaitmenizacijos – tuo mažiau erdvės šešėliui ir korupcijai vešėti. Didesnis skaidrumas ir atvirumas – sąlygos auginti visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis ir sprendimais.
Klausimų ir situacijų bus įvairių. Juos lengviau spręsti, kai yra aiški vertybių sistema. Jei vienytų tik konkrečių darbų sąrašas, ar pragmatiniai interesai – toks darinys neturėtų tvarumo. Tikiu, kad ši dauguma, nors ir trapi, dėl to labiau reikli vieni kitų atramai ir supratingumui, gebės, nepamenant svarbiausių principų dėl ko susivienijo, dirbti balansuodama tiek karštas širdis, tiek šaltą protą.