Tiesiog stebėtinas įžvalgumas, turint galvoje, kad verslas apie tai kalba nuo pat pirmojo karantino pradžios – beje, šią savaitę jau visas metines švęsime. Netrukus minėsime ir šios kadencijos Vyriausybės darbo šimtadienį – maždaug tiek, kiek užtruko ministrei padaryti stulbinantį atradimą apie paramos vėlavimą.

Na, gerai, kad bent dabar suprato. Gal ir kokių veiksmų bus imtasi? Aušrine, juk nemanote, kad pakaks tiesiog paprašyti institucijų daugiau padėti, mažiau tikrinti ir viskas eisis kaip sviestu patepta? Truputį nejauku buvo žiūrėti į besimuistančius institucijų vadovų veidus – „Taip, bandysime, gal kaip nors išeis ir greičiau pinigus dalinti...“ Na, juk nepatogu jiems viešai sakyti, kad tuos perteklinius ribojimus ne kas kitas, o pati ministerija ir nustatė...

Na, bet mes, Seimo nariai, galime sau leisti daugiau pasakyti, ką ir darome. Vien šiais metais paramos verslui strigimo klausimas buvo išsamiai svarstytas dviejuose Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose. Tik tokia jau yra ta teisinės valstybės yda – Seimas negali padaryti to, kas Vyriausybės kompetencijai priskirta, kad ir kaip norėtųsi ir kad ir kaip pikta būtų.

Tai štai, komiteto posėdžiuose ne kartą ne tik pirštu badėm, kas negerai, bet ir konkrečius pasiūlymus teikėme, ką verslas mato, kur reikia patobulinti. Pavyzdžiui, siūlėme, kad iš paramą norinčių gauti individualių įmonių nebūtų reikalaujama pateikti finansinės atskaitomybės ataskaitų, kadangi galiojantys įstatymai nenustato prievolės jas rengti. Ministrė posėdyje neatsakė į šį siūlymą, pamanėme, gal nesuprato... Tuomet su kolega kitu komiteto nariu Vytautu Gapšiu dar ir raštu dėl to kreipėmės.

Ministerija savo atsakyme maloniai informavo, kokia yra galiojanti tvarka, kad į paramą pretenduojančios įmonės turi ją atitikti, ir taškas. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad atsakymą pasirašė viceministras V. Jurgutis, kuris, matyt, nieko nebuvo girdėjęs apie ministrės rūpestį dėl paramos vilkinimo... Na, tikėkimės, kad bent po šitokio visas žiniasklaidos priemones apskriejusio pranešimo išgirs...

Ir po viso to ministrė stebisi, kad verslas ne itin aktyviai kreipiasi pagalbos, mat įmonės esą nežino, kad gali jos prašyti... Visų Laisvės partijos nuodėmingų iniciatyvų kontekste tiesiog neįtikėtinai tyras ministrės naivumas...

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas artimiausiame posėdyje ir vėl užduos klausimų. Kodėl kas ketvirta paraiška dėl subsidijos verslui yra atmetama? Kodėl Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais remiame stambių užsienio įmonių filialus, o lietuviško kapitalo įmones – ne? Kodėl kioskas gatvėje gali veikti, o turgavietėje – ne? Kodėl Vilniaus miesto savivaldybė, kitos valstybės institucijos nedaro jokių nuolaidų iš jų patalpas besinuomojančiam uždarytam verslui?

Posėdyje tikimės ir ministrės dalyvavimo. Tuomet galbūt nereiks dar šimto dienų naujam „atradimui“ padaryti – jog verslo nepavyks užliūliuoti smėlio dėžėmis, barais dvidešimtajame aukšte ar diskotekomis.