Gerbiama Europos Komisijos Prezidente
p. Ursula von der Leyen
Pirmiausia noriu Jums padėkoti, kad skyrėte dėmesį asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ laiškui ir pavedėte į jį atsakyti Energetikos komisarei K. Simson. Neabejoju Jūsų patikinimu, kad Europos Komisijos pozicija nesikerta su 2021 vasario 21 Europos Parlamento priimta rezoliucija dėl branduolinės elektrinės Astrave (Baltarusijoje). Deja, Energetikos komisarės K. Simson laiškas kelia dvejonių. Neabejojant ponios K. Simson kompetencija, tenka apgailestauti, kad ji buvo suklaidinta.
Visų pirma abejonių kelia p. Simson raginimas, kad Lietuva neatidėliodama ratifikuotų papildomus Vienos konvencijos protokolus. Vienos konvencija buvo sukonstruota 1963 metais ir yra skirta palengvinti branduolinės energetikos plėtrą, mažinant branduolinės jėgainės vystytojo atsakomybę. Tuo laiku dar nebuvo įvykusi Černobylio katastrofa, padariusi milžinišką žalą. Nežiūrint po šios avarijos numatytų priemonių didinti branduolinę saugą, tame tarpe ir papildomų Vienos konvencijos protokolų, įvyko branduolinė avarija Fukušimoje. Akivaizdžiai pamatėme, kad branduolinė energetika yra grėsminga, Vienos konvencija pasenusi ir neatitinka Europos pasirinkto Žaliojo kurso.
Vienos konvencija nustato, kad kompensavimą už branduolinės avarijos padarytą žalą gali nagrinėti tik tos šalies, kurioje kilo avarija, teismas. Ar yra priimtina, kad Europos Sąjungos gyventojai dėl kompensacijų už žalą sveikatai, turtui ir aplinkai galėtų kreiptis tik į Lukašenkos režimo teismus Baltarusijoje?
Komisarės K. Simson laiške klaidingai teigiama, kad Europos Sąjungos rinkoje, o tuo pačiu ir Baltijos šalyse, prekyba Astravo jėgainėje pagaminta elektra nevyksta. Deja, toks teiginys prieštarauja akivaizdžiai tikrovei, ką aiškiai yra įvardinęs Lietuvos Energetikos ministras p. D. Kreivys ir kompetetingos valstybinės įstaigos. Skelbiama apie tariamą Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrą sprendimą, kuriam tarpininkavo Europos Komisija, apribojantį elektros prekybą su Baltarusija. Nei Lietuvos vyriausybė, nei atsakingos valstybinės institucijos su tokiu sprendimu niekada nėra sutikę ar jam pritarę. Laiške siūloma Baltijos šalims tartis dėl komercinių elektros pralaidumų tarpusavyje, tuo netiesiogiai pripažįstant, kad prekyba elektra iš Baltarusijos vyksta.
Nepatikimas atrodo ir p. K. Simson teiginys, kad 2025 metais Baltijos šalių elektros sistema bus sinchronizuota su Europos tinklais. Komisarė nutyli, kad iki tol už pajamas, gautas iš prekybos elektra, yra statomas ir pradės veikti dar vienas Baltarusijos jėgainės blokas ir, galimai, pradėta dar dviejų blokų statyba. Ar laiške išreikštas raginimas nesiimti veiksmų, blokuojant Baltarusijos branduolinę jėgainę, nėra paskata Baltarusijai ir toliau laikytis tarptautinės teisės pažeidimo, nepaisyti branduolinės saugos rekomendacijų ir nevykdyti visų stres testų reikalavimų. Sinchronizacijos projekto sėkmė priklauso būtent nuo to, ar bus sustabdytas projektas Astrave. Sėkmingas branduolinės jėgainės Astrave darbas įtvirtins dominuojantį joje pagamintos pigiai siūlomos elektros srautą į Baltijos šalis ir taps politine bei technine kliūtimi sinchronizavimui.
Galiausiai didelį susirūpinimą kelia žinia apie pirmaujančių Vokietijos bankų KFW IPEX Bank ir Landesbank Hessen Thuringen Girozentrale konsorciumo šimtamilijoninę eurų paskolą, skirtą finansuoti 300 MW energijos rezervinius generavimo pajėgumus Baltarusijoje. Prieš paleidžiant Baltarusijos branduolinę jėgainę paaiškėjo, kad ji neturi reikamų galios rezervų ir kelia grėsmę Baltarusijos elektros sistemos patikimumui ir stabilumui. Projektas, kurio pagrindinis vykdytojas yra SIEMENS Energy AB, ir kuriam draudimą suteikė EKN Švedijos eksporto kreditų agentūra, užtikrins galios rezervą ir leis veikti branduolinei jėgainei Astrave. Naujų generavimo pajėgumų statyba yra tiesioginė parama Lukašenkos režimui ir sėkmingai branduolinės jėgainės veiklai bei tolesniai plėtrai Astrave.
Tiek Baltarusijos branduolinė elektrinė Astrave, tiek Nordstream 2 yra geopolitiniai, dešimčių milijardų eurų Rusijos finansuojami ir vykdomi projektai. Jais siekiama sukurti energetinę priklausomybę ir daryti korupcinę įtaką Europos Sąjungai. Pirmoje eilėje šie projektai nukreipti prieš Rytų Europos šalis. Tiek Rusijai, tiek Baltarusijai yra taikomos sankcijos už žmogaus teisių pažeidimus, bei Krymo aneksiją ir okupaciją. Sunku pateisinti Vokietijos ar jos įmonių dalyvavimą Putino ir Lukašenkos režimų projektuose. Rytų Europos šalyse įskaitant ir Ukrainą tebėra jautri okupacijų atmintis ir paminto teisingumo jausmas.
Pabaigai leiskite Jus pasveikinti su Kovo 11-ąja – Lietuvos nepriklausomybės atstatymo diena. Tai svarbi data Europos kovų už laisvę istorijoje. Neleiskime okupacijai ir priespaudai pasikartoti jokia forma.