Taip, ir man nepatinka dabartinis susiskaldymas į dvi stovyklas – akli vertybių garbintojai prieš aklus vertybių niekintojus. Kai baigėsi vertybiniai šoviniai, tik tuomet visi pradėjo skaityti, kas gi ten toje konvencijoje parašyta.
Naciai užkibo už vienų punktų, homofobai už kitų. Ultraliberalai ir populistai užkibo už jau minėtų nacių ir homofobų. Moterys ir vyrai iš tiesų pradėjo viešinti, kokių asmeninių grasinimų sulaukia iš nepažįstamų žmonių už nuomonės reiškimą. Smurtautojai ir aukos – abiejose konflikto pusėse.
Už tikėjimą, kad Stambulo konvencija padės apsaugoti visuomenę, susilaukiama neįtikėtinai žiaurių grasinimų. Grasintojai – iš anketos besišypsantys vyrai, rankose laikantys mažamečius vaikus.
Kunigas A.Toliatas su savo oficialiomis amžių nugludintomis bažnytinėmis vertybėmis tapo pajuokos ir patyčių auka – tik jau iš kitos pusės. Kažkas ėmė platinti pasirašytus dokumentus, reikalaujančius išbraukti juos iš krikščionių sąrašu. Tarsi šis raštas ateistui galiotų prie šv. Petro dangaus vartų. Čia šalies prezidentas, viešai apgindamas kunigą, galėjo apginti ir visas kitas konflikto puses.
Atsimerkime visi. Ažiotažas ir priešingų nuostatų kurstymas yra politinis reikalas. Kažkas tiesiog trina rankomis, o žmonės taškosi neapykanta dėl savo nuostatų, kurias gali pakeisti tik pats. O tam reikia žinių, patirties, o svarbiausia – noro. Ne bausmių, ne prieštaringų komentarų ar dar kitokios rūšies smurto.
Arčiau reikalo. Žymioji Stambulo konvencija skirta kovai su smurtu prieš moteris. Pasirašiusios šalys įsipareigoja padaryti nemažai pakeitimų baudžiamajame procese. Tik esmė tame, kad mūsų šalies kodeksuose beveik nieko keisti nereikia. Visos išvardintos veikos yra kriminalizuotos. Atsakomybė smurtautojams taikoma, aukos ginamos. Žinoma, būtų galima tai daryti uoliau.
Kriminalizuoti moters lytinių organų žalojimo pas mus lyg ir nereikia. Bet kodėl tik moterų? Kai kurios kultūros žaloja berniukų, vyrų lytinius organus.
Apgailėtinai pasirodė ir garsusis „gender“ terminas. Iš pradžių išverstas „socialinė lytis“. Vėliau, kai užputojo internetas, persigalvojo ir išvertė „lytis socialiniu aspektu“.
Iš tiesų turima omenyje, kad iš tiesų gamtiškai egzistuoja dvi lytys. Žinoma, su tos pačios gamtos išimtimis. Tačiau kultūra lytis apkrauna ydingomis ir likimus laužančiomis išankstinėmis nuostatomis. Paprastai tariant – moteris sutapatinama su vaikais ir virtuve. Vyras – su pajamomis, pareigomis visuomenėje. Na o visi kiti – su iškrypimais.
Taip, šioje srityje turime kur tobulėti, tačiau mūsų moterys nesėdi uždarytos – valdo valstybę, skraido lėktuvais. Vyrai eina motinystės atostogų, puikiai gamina. Tikrai dažnai pasitaiko, kad moters pajamos šeimoje yra didesnės ir daugelis tame nemato problemų. Bet mokyklose galėtų būti daugiau mokytojų vyrų, o kariuomenėje daugiau moterų.
Aš iš tiesų esu prieš žemesnę moterų padėtį visuomenėje ir stereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis. Tačiau čia rezultatas nebus pasiektas, jei pradės gimdyti vyrai, o moterų krepšinio rinktinė nugalės vyrų. Beje, šachmatuose lytys taip pat yra atskiriamos. O gal nereikėtų?
Dauguma smurto atvejų šeimose nutinka prieš moteris. Taip pat – gerokai daugiau nusižudo vyrai. Būtų galima sudėlioti kasmet nežymiai kintančius skaičius, tačiau situacija neguodžianti ir vargu ar labai ryškiai gerėjanti.
Galima pasakyti dar tiksliau – fizinio smurto nešėjai abiem atvejais yra vyrai – tas pats smurtas, tik nukreipiamas į išorę arba save. Tai reiškia, kad su dalies mūsų vyrų auklėjimu, saviverte ar pasaulėžiūra iš tiesų kažkas yra negerai. Vargu ar čia padės tai, jei berniuką vaikystėje aprengsime mergaite.
Psichologai dažnu atveju patvirtintų, kad smurtautojas pats yra auka, negalinti apsiginti kitais būdais. Jei masiškai pradėsime persekioti ir bausti smurtaujančius vyrus, galime tiesiog sulaukti daugiau savižudybių. Žaibas trenks kažkur kitur – į kitą artimą žmogų arba į patį smurtautoją. Dabar moteris – visos tautos nelaimei – tarsi atlieka žaibolaidžio funkciją.
Gal iš tiesų šiandien lyties aspektu labiau yra žalojami vyrai? Gal viskas prasideda dar kūdikystėje, kai šeima džiaugiasi sulaukusi šeimos tęsėjo, senatvės užvadėlio. Vėliau jam sakoma, kad vyrai neverkia. Dar vėliau jis mokomas kautis, nes vyrai turi apsiginti ir apginti savo moterį. Tuomet vyras turi vesti ir dar visus išlaikyti.
Tikrai ne visi vyrai yra gimę ar pajėgūs būti šeimos galvomis ir išlaikytojais, ypač jei ekonominė situacija šalyje nėra palanki. Tokia atsakomybė kraunama visiems be išimties nuo mažiausių dienų. Sunku? Išgerk! Atsipalaiduok ir vėl susiimk! Kovok! Siek užsibrėžtų tikslų, kuriuos tau nubrėžė moteriškumą aukštinantis pasaulis! Nepavyko? Koks tu vyras...
Taip. Dar daugiau panašių dalykų galime išsakyti ir apie moteris. Tačiau tai nekeičia fakto, kad jau dabar gyvename moterų pasaulyje, kuriame daugelis vyrų praktiškai neturi vietos. Tik garaže arba bare. O garaže juk irgi yra baras!
Absoliuti dauguma smurto atvejų artimoje aplinkoje neapsieina be alkoholio. Nenuostabu, ilgainiui atsipalaidavimo ar nusiraminimo šaltinis netrunka tapti neurotiško elgesio šaltiniu.
Reikia uždrausti alkoholį? Nustoti gerti ir nebus smurto? Ne. Reikia pradėti kartu gyventi taip, kad santykių išsaugojimui nereikėtų svaigintis, užsimiršti ar gelbėti santykius trumpam išsukant į „kairę“.
Nuoširdžiai manau, kad toje visuomenės dalyje, kurios nevaldo destruktyvūs santykiai, turime nuostabų lyčių sutarimą. Ne tik meile pagrįstas įprastas priešingų lyčių santuokas. Daugelis artimoje aplinkoje žinome homoseksualių porų, kurios savo ryšiu galėtų būti pavyzdžiu ir priekaištu visiems homofobams. Vienos lyties partnerystės įteisinimo iš tiesų labai reikia. Beje, su problemomis susiduria ir nesusituokę heteroseksualai.
Didžiulės pjautynės internete neabejotinai reiškia, kad smurto prieš moteris problema mūsų šalyje yra labai aktuali. Netikiu, kad internetiniai karai, pereinantys į asmeninius grasinimus, ką nors pakeis. Taip pat netikiu, kad Stambulo konvencija Lietuvoje savaime išspręs lyčių lygybės ar smurto problemas. Turime du kelius – viską sutvarkysime patys arba dar labiau sužlugdysime vieną iš lyčių. Greičiausiai vyrus.