Tikriausiai ne mažiau išskirtinių faktų galėtumėme pateikti ir apie kitas Lietuvos savivaldybes, bet tai palikime kitai diskusijai.

Sutinku ir dėl to, kad Vilniaus rajono savivaldybės – kaip ir visų kitų Lietuvos savivaldybių – gaunamas finansavimas kelių tinklo priežiūrai ir plėtrai nėra pakankamas. Iškalbingas vien tas faktas, kad šiandien visų savivaldybių iš Vyriausybės numatyto rezervo prašomas finansavimas keliams net penkis kartus viršija biudžeto galimybes.

Bet su kuo negaliu sutikti, tai su buvusio susisiekimo ministro J. Narkevičiaus 2019 m. pabaigoje inicijuotu Kelių priežiūros ir plėtros programos „patobulinimu“ Vilniaus ir Trakų rajonų keliams už „tą patį“ lėšas skirti du kartus: vieną kartą už tai, kad savivaldybės yra sostinės regione, o antrą kartą už tai, kad jos yra aplink didmiestį, t. y. Vilnių.

Dėl sąvokų galime diskutuoti ilgai, bet pripažinkim, kad būtent J. Narkevičiaus sprendimas vieną kartą skirti lėšų už tai, kad savivaldybės yra „šalia Vilniaus“, ir antrą kartą už tai, kad yra „šalia Vilniaus“, ir yra mūsų nesutarimo esmė. Šiuo atveju nesutariam ne dėl savivaldybių poreikių, o dėl visoms savivaldybėms skirtų lėšų paskirstymo principo.

Kaip ši „dvigubo“ kelių priežiūros finansavimo „schema“, įtvirtinusi dviejų savivaldybių (Vilniaus ir Trakų rajonų) išskirtinumą, atrodė iki ją panaikinusių sprendimų, galima matyti grafike:

Kelių finansavimo paskirstymas savivaldybėms 2020 m.
Foto: LAKD nuotr.


Viešojoje erdvėje taip pat pateikiamas argumentas, kad Vilniaus rajono savivaldybė turėtų gauti daugiau finansavimo keliams dėl to, kad daug jos gyventojų važinėja į Vilnių. Dėl transporto priemonių srauto vėlgi sutinku.

Bet vis dėlto svarbu pabrėžti ir faktą, kad pagal eismo intensyvumą labiausiai apkrauti ne savivaldybės valdomi, o Vilnių ir Vilniaus rajoną jungiantys valstybinės reikšmės keliai, kuriais rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija. Remiantis šiuo argumentu, galima būtų daryti išvadą, kad būtent Kelių direkcijos valdomų kelių priežiūrai turėtų būti skiriamas prioritetas.

Ką dėl valstybės ir savivaldybių kelių finansavimo planuojame toliau? Visų pirma, pradėjome Kelių priežiūros ir plėtros programos peržiūrą ir kviečiame visus teikti pasiūlymus.

Žinoma, norėtųsi, kad pasiūlymai būtų ne apie tai, kodėl viena savivaldybė išskirtinė ir dėl ko jai turėtų būti skiriamas didesnis finansavimas, o apie bendrus kriterijus, pagal kuriuos valstybės lėšų paskirstymas visos Lietuvos keliams būtų skaidresnis, mažiau politizuotas, labiau įtraukiantis savivaldą ir, žinoma, teisingesnis.

Taip pat esame numatę siekti, kad savivaldybėms skiriamas finansavimas keliams būtų ne metinis, o vidutinės trukmės (trejų metų), taip suteikiant didesnį stabilumą planuoti darbus, ir kartu pagal valstybės galimybes augtų. Taigi, didėtų ir Vilniaus rajono, ir kitoms savivaldybėms.

Vis dėlto, gerb. Rita, kaip teisingai pastebite, politinė realybė Susisiekimo ministerijoje jau kitokia. Dėl to, Vyriausybei skiriant finansavimą savivaldybėms, joms kelsime sąlygą būti pasitvirtinusioms asfaltuojamų kelių atrankos kriterijus, kad visi gyventojai žinotų, kodėl pasirinktas vienas ar kitas objektas, o sudarytos finansuotinų projektų eilės būtų skelbiamos viešai.

Iš visos Lietuvos, įskaitant Vilniaus rajoną, gyventojų gaunamų laiškų galiu apibendrinti, kad būtent su kelių asfaltavimu susijusių sprendimų skaidrumas bei pagrįstumas objektyviais duomenimis yra tie klausimai, kurių gyventojams kyla daugiausia.

Pasinaudodamas proga norėčiau viešai pasidalyti ir dalimi jūsų prašomų duomenų apie pastarųjų metų kelių finansavimą.

Susisiekimo ministerijos tinklalapyje visiems prieinami duomenys apie:

  • daugiausia ir mažiausiai finansavimą gavusių savivaldybių eilę;
  • kaip buvo paskirstytos COVID-19 lėšos ekonomikos skatinimui;
  • kiek prie kelių finansavimo prisideda pačios savivaldybės;
  • kaip finansavimas per keletą metų keitėsi apskritai.


Tikiu, kad viešai pateikti duomenys, kuriuos nuolat atnaujinsime padės teikiant pasiūlymus dėl kelių finansavimo principų peržiūros. Juos rasite čia.