Tačiau šis puolimas pasirinktinis – vieniems, tie, kurie dirba legaliai ir kuriuos galima labai lengvai prispausti, gresia milijoniniai praradimai ir galbūt bankrotai, kitiems, tikėtina, nubėgs kaip vanduo nuo žąsies. Tačiau mokesčius mokantys gali būti sunaikinti.

Hipsteriai masiškai skubėjo grupuotis socialiniuose tinkluose ir ruoštis teikti grupinius ieškinius „CityBee“ bendrovei, tai pačiai, kurios paslaugomis naudotis dar prieš savaitę buvo gero tono ženklas modernios pasaulėžiūros sluoksniuose. Apie grupinius ieškinius „Filmai In“ kol kas negirdėti. Vargu ar išgirsime – įmonės paslaugomis, žinodami, kad tai nelegalu, naudojosi nuo Seimo narių iki ministrų ir kitų garbių žmonių, bei, tikėtina, užkietėjusių kovotų už autorių teises. Nes nelegalai, „ką iš jų bepaimsi“. Užtat iš „CityBee“ ar „Orakulo“ yra ką paimti.

Nuo bendro fono neatsilieka ir įvairios tarnybos bei institucijos – čia puiki proga iššokti į viešumą ir pamojuoti milžiniškomis baudomis, kurios visuomenei kelia džiugesį.

Nuo bendro fono neatsilieka ir įvairios tarnybos bei institucijos – čia puiki proga iššokti į viešumą ir pamojuoti milžiniškomis baudomis, kurios visuomenei kelia džiugesį.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska spaudos konferencijoje teigė nematanti rizikos ir poreikio keisti banko kortelę ar vairuotojo pažymėjimą ir tikino, kad vartotojams rizika maža. Įvykį įvertino ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas, tiesa, kiek duomenų nutekėjimai susiję su aplinkos apsauga, ekologija ir klimato atšilimu, nebuvo patikslinta.

Vasario 16 d. Lietuvos policija dėl nutekintų „CityBee“ vartotojų duomenų pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris atliekamas Kriminalinės policijos biure pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje policijos atstovai informavo, kad pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai dėl nutekintų pažinčių portalo „Darnipora.lt“ ir buvusios lažybų bendrovės „Orakulas“ vartotojų duomenų.

Policijos tyrimas pradėtas, gavus iš „CityBee“ atstovų oficialų pranešimą, kad jų duomenys yra platinami forume „Raid Forums“.

Teisininkų vertinimu, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija „CityBee“ gali skirti net 20 mln eurų baudą.

Pasaulyje tai ne pirma milžiniška bauda už panašius prasižengimus. Kaip praneša BNS, 2018 m. „Uber“ paskelbė sutinkantis mokėti 148 mln. eurų baudą dėl 2016 m. įvykusio 57 mln. vartotojų duomenų nutekėjimo, kurį bendrovė slėpė metus.

„Uber“ pajamos 2019 m. 14,15 milijardų USD. „CityBee“ pajamos tais pačiais metais 25,267 mln. Eur, arba 500 kartų mažesnės.

Čia jau galime įjungti sveiką protą. Baudos, apie kurias kalbama, skiriasi 7 kartus. „Uber“ pajamos 2019 m. 14,15 milijardų USD. „CityBee“ pajamos tais pačiais metais 25,267 mln. Eur, arba 500 kartų mažesnės.

Kalbant paprasčiau – grupiniai ieškiniai teisėti, baudos teisėtos, tačiau klausimas kitas – jei mes jais užkrausime veikiančias ir pelningas įmones, ar jos tikrai sumokės tuos dešimtis milijonų eurų, ar tiesiog bankrutuos? Kas geriau, gražus teismo ar atsakingos institucijos sprendimas, kai atsakovui liepiama mokėti sumas su daug nulių ir tų sumų niekas niekada taip ir neišmoka, nes bendrovė „bankrotinama“, ar tiesiog realios protu suvokiamos sumos, leidžiančios įmonei veikti?

Tuo labiau, kad kai reikia pasiekti tokius puslapius kaip „Filmai In“, kurie atvirai pažeidinėja įstatymus, jų priveikti nesugebame metų metais. Tačiau kai tik akiratyje visiškai legalios įmonės, jos tų pačių institucijų sutrypiamos žaibiškai.

Šios duomenų nutekinimo istorijose bus įdomus teisinis precedentas. Suprantu, kad daliai piliečių tai tiesiog proga netikėtai gauti šiek tiek eurų, nors realios žalos ir nepatyrė. Kokią pusę palaikys valstybė neaišku.

Šios duomenų nutekinimo istorijose bus įdomus teisinis precedentas. Suprantu, kad daliai piliečių tai tiesiog proga netikėtai gauti šiek tiek eurų, nors realios žalos ir nepatyrė. Kokią pusę palaikys valstybė neaišku.

Kitas klausimas, ar tai nebus pamoka daugybei smulkių ir vidutinių verslų, kad elektroninis verslas per daug pavojingas, nes bet kokia klaida, pavyzdžiui, pasamdyto laisvai samdomo specialisto nesąžiningumas ar kvalifikacijos trūkumas – gali žaibiškai sužlugdyti visą keletą metų kurtą verslą ir savininką palikti ne tik su tuščiomis kišenėmis, bet ir milžiniškomis skolomis. Sveikas protas sako, kad skirtingai nuo valstybinių institucijų ir tarptautinių verslų mažos šeimos elektroninės parduotuvės savininkas neturės nei išteklių, nei galimybių imtis tokių procesų ir saugos priemonių, kaip ir milžiniškos bendrovės. Sprendžiant pagal mūsų institucijas, baudos gali prilygti milžiniškoms tarptautinėms korporacijoms, nes net maža parduotuvė per keletą metų gali sukaupti keliolikos tūkstančių pirkėjų duomenis ir vieną rytą gali tiesiog išeiti su ubago terba. Tiesiogine, ne perkeltine prasme.

Galbūt vietoj garsių pasisakymų dabar gera proga diskusijai ir vėl įjungus sveiką protą į įvairias valstybės vystymosi strategijas įtraukti šią sritį reguliuojančių teisės aktus, sukurti standartus ir galbūt draudimo sistemą, galinčią apsaugoti į panašius nemalonumus patenkančias smulkias ir vidutines įmones bei jų vartotojus. Ne tiek daug sėkmingų įmonių turime, kad jomis švaistytumėmės.

Jei jau giriamės startuoliais, lazeriais ir inovacijomis, tai ir valstybės politika ir galėtų pasikeisti iš „paspardom, nes yra proga“, į „padedam, nes gera proga keistis“.

Sekite autorių feisbuke.