Štai kad ir pradedant tokiais lyg ir nekaltais paprotinimais, jog nosies skalavimas druskos tirpalu ar česnakų valgymas padeda apsisaugoti nuo koronaviruso, ir baigiant „sunkiąja artilerija“, kad COVID-19 sukelia bakterija, sustiprinta 5G elektromagnetine spinduliuote, sukeliančia uždegimą ir hipoksiją, t. y. deguonies stygių organizme, arba gandas, kad kokaino vartojimas gali apsaugoti nuo užsikrėtimo koronavirusu.

Informacijos gausa ir neretai viena kitai prieštaraujančios žinutės kelia nemenką sumaištį, o šioje melagienų, sąmokslo teorijų, dezinformacijos ir klaidinančių patarimų lavinoje gali pasimesti net ir sveikas protas. Nepaliaujamai didėjantis su koronavirusu susijusios informacijos srautas savo ruožtu apsunkina galimybes patikrinti šios informacijos tikrumą, juolab kad naujų sąmokslo teorijų kūrėjai taip pat nesnaudžia.

Šio teksto tikslas – toli gražu nėra įvertinti įvairių teorijų, aiškinančių, kaip koronavirusas plinta ir kaip nuo jo apsisaugoti, tikrumą, bet pažvelgti kiek šiomis teorijomis tiki Lietuvos gyventojai ir kiek gajūs COVID-19 pandemijos fone sklindantys įvairūs mitai apie šią ligą.

2020 m. gruodžio mėnesį Baltijos tyrimų atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, labiausiai Lietuvos gyventojai tikėjo tuo, jog koronavirusas ant paviršių gali išlikti iki trijų dienų – taip manė gerokai daugiau nei pusė visų respondentų (žr. 1 paveikslą). Kiek mažiau buvo tikinčių, kad koronavirusas gali plisti per dėžes ir pakuotes, siunčiamas iš kitų viruso paveiktų šalių – tai tiesa laikė daugiau nei keturi dešimtadaliai apklaustųjų. Visus kitus teiginius apie COVID-19 plitimą ir apsaugos nuo jo būdus didesnė dalis respondentų įvardijo kaip melagingus. Mažiausia dalis apklaustųjų, arba rečiau nei kas dešimtas respondentas, manė, kad 5G mobilusis ryšys skleidžia koronavirusą.

Tačiau paminėtina ir tai, kad būtent šį teiginį Lietuvos gyventojams buvo ir sunkiausiai įvertinti, nes net ketvirtadalis nežinojo, tiesa tai ar melas. Lengviausiai dalyvavusieji apklausoje susidorojo su klausimu, ar vaikai negali užsikrėsti koronavirusu – aiškų atsakymą šiuo atveju turėjo daugiau nei 90 proc. visų apklaustųjų: kad vaikai negali užsikrėsti koronavirusu atrodė tiesa tiktai vos daugiau nei dešimtadaliui respondentų.

Beveik penktadalis respondentų tikėjo ir tuo, kad česnako valgymas apsaugo nuo koronaviruso. Dar daugiau respondentų, t. y. beveik trečdalis, tiesa laikė ir tai, kad saulės ir temperatūros poveikis apsaugo nuo koronaviruso. Daugiau nei trečdaliui respondentų atrodė, kad jei atlikus antikūnų tyrimą paaiškėja, kad žmogus jau persirgęs koronavirusu, pakartotinai užsikrėsti šiuo virusu jis nebegali. Tokia pati dalis apklaustųjų pritarė ir teiginiui, kad naminiai gyvūnai gali perduoti koronavirusą žmonėms.

1 pav. Tikėjimas teorijomis apie koronoviruso plitimą ir apsaugą nuo jo (proc.)
Foto: DELFI

Virusologų, imunologų bei epidemiologų tyrimai rodo, kad nei vienas iš apklausoje respondentams pateiktų vertinti teiginių apie koronavirusą nėra tiesa, o viso labo savotiškas koronaviruso pandemijos meto „folkloras“. Didesnio dėmesio gal tik reikalautų teiginiai apie koronaviruso gyvybingumą ant įvairių paviršių bei jo plitimą per pakuotes, nes šie „mitai“ balansuoja ant skiriamosios tiesos ir melo ribos.

Sveikatos mokslininkų teigimu, teoriškai įmanoma užsikrėsti COVID-19 nuo pakuočių, tačiau praktiškai tai labai mažai tikėtina. Galime rasti ir tokios informacijos, kad COVID-19 pėdsakų ant paviršių gali likti net ir iki keturių savaičių, tiesa, esant tam tikroms sąlygoms (šiuo atveju – kambario temperatūroje ir tamsoje). O kur dar istorijos apie nuo žmonių koronavirusu užsikrėtusius ištisus audinių ūkius įvairiose Europos šalyse... Būtent čia ir susiduriama su dviprasmiška net ir patikimuose šaltiniuose pateikiama informacija, kurią ir išprususiems žiniasklaidos vartotojams ne visada lengva suprasti ir įvertinti.

Tikriausia įdomu sužinoti, kiek ir kokiomis koronaviruso plitimo bei kovos su juo teorijomis labiausiai tikima kitose šalyse ir ar Lietuva yra kuo nors išskirtinė. Labai panašų tyrimą 2020 m. gegužės mėn. atliko IPSOS. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje panašūs klausimai buvo užduoti po gero pusmečio, tad šį atotrūkį laike būtina turėti omenyje lyginant atitinkamus duomenis.

Minėtos 16-oje šalių IPSOS atliktos apklausos, kurioje dalyvavo beveik 16 000 respondentų, duomenimis, labiausiai buvo tikima teorija, kad koronavirusas ant paviršių gali išlikti iki trijų dienų – kad tai tiesa, manė daugiau nei pusė respondentų 11-oje šalių. Labiausiai tuo tikėjo Kanados ir Jungtinės Karalystės (69 proc.), Australijos (66 proc.), Ispanijos ir Brazilijos (po 61 proc.) gyventojai, o Kinijoje (32 proc.), Indijoje (26 proc.), Vokietijoje ir Pietų Korėjoje (po 25 proc.) bei Italijoje (24 proc.) taip teigiančiųjų buvo mažiausiai. Respondentų nuomonės apie tai, ar koronavirusas gali plisti per dėžes ir pakuotes, skyrėsi daug labiau – Indijoje (54 proc.), Pietų Afrikos Respublikoje (50 proc.), Brazilijoje (45 proc.) ir Kinijoje (42 proc.) buvo daugiausiai tuo tikinčiųjų, o štai Italijoje (66 proc.), Rusijoje (61 proc.) ir Vokietijoje (55 proc.) buvo daugiausiai manančių, kad tai netiesa.

Daugiausiai tikinčiųjų, kad saulės ir temperatūros poveikis apsaugo nuo koronaviruso, buvo Indijoje (35 proc.), Rusijoje (29 proc.) ir Pietų Afrikos Respublikoje (27 proc.), o daugiausia tuo netikinčiųjų – Jungtinėje Karalystėje (73 proc.), Kanadoje (70 proc.) ir Australijoje (63 proc.). Daugiausia Indijoje buvo ir tokių respondentų, kurie manė, jog jei atlikus antikūnų tyrimą paaiškėja, kad jau esate persirgęs koronavirusu, pakartotinai užsikrėsti virusu nebegalima – tai tiesa atrodė beveik kas trečiam respondentui. Nemažai tuo tikinčiųjų buvo ir Vokietijoje (28 proc.) bei Rusijoje (20 proc.), nepaisant to, kad pasaulyje atliekama vis daugiau tyrimų, kad pakartotinis užsikrėtimas tikrai yra įmanomas.

Su teiginiu, kad vaikai negali užsikrėsti koronavirusu, dauguma respondentų visose šalyse nesutiko – daugiausiai tokių buvo Jungtinėje Karalystėje (93 proc.) ir Kanadoje (91 proc.). O štai Meksika – vienintelė šalis, kurioje buvo žymesnė dalis, t. y. beveik penktadalis, arba 17 proc., įsitikinusių, kad tai tiesa. Daug didesni skirtumai tarp šalių pastebėti vertinant teiginį, ar naminiai gyvūnai gali perduoti koronavirusą žmonėms – daugiausiai netikinčiųjų šiuo mitu buvo Italijoje (83 proc.), Prancūzijoje (60 proc.) ir Ispanijoje (59 proc.) bei Meksikoje (58 proc.) ir Brazilijoje (56 proc.). Daugiau nei trečdalis Azijos šalių respondentų šiuo mitu visgi tikėjo – 40 proc. Kinijoje, 36 proc. Indijoje, 35 proc. Pietų Korėjoje ir 33 proc. Japonijoje. Indijoje daugiausia buvo ir tokių, kurie tikėjo gydomąja česnako galia – kad šios daržovės valgymas apsaugo nuo koronaviruso, manė daugiau nei trečdalis, t.y. 34 proc., minėtos šalies respondentų. Kiek mažiau jų buvo Pietų Afrikoje (14 proc.).

Tačiau likusiose šalyse absoliuti dauguma gyventojų, kad ir kaip vertintų česnako gydančiąsias savybes, kaip priešnuodžio nuo koronaviruso šios daržovės toli gražu nematė. Dėl grėsmingojo 5G mobiliojo ryšio visų tyrime dalyvavusių šalių gyventojai buvo daugiau mažiau vieningi ir netikėjo, kad ši technologija skleidžia koronavirusą – daugiausiai tokių buvo Jungtinėje Karalystėje (88 proc.), Kanadoje (84 proc.) ir Vokietijoje (82 proc.).

Palyginę aukščiau aptartos IPSOS apklausos rezultatus su Lietuvos gyventojų nuomone, matome, jog nors nesame išskirtiniai tuo, kad labiausiai tikime ta pačia teorija apie koronaviruso plitimą, t. y. kad koronavirusas ant paviršių gali išlikti iki trijų dienų, tačiau apskritai absoliučia dauguma aptartų koronaviruso mitų tikime labiau nei kitų Europos šalių ar gyventojai. Šiuo atžvilgiu mes panašesni į Azijos šalis.

Pavyzdžiui, manančių, kad koronavirusas gali plisti per dėžes ir pakuotes, dalis buvo beveik identiška Kinijos atvejui. Taip pat Lietuva priskirtina prie tų šalių, kuriose labiausiai tikima teiginiu, jog saulės ir temperatūros poveikis apsaugo nuo koronaviruso.

Panaši situacija ir vertinant teiginius, kad vaikai negali užsikrėsti koronavirusu ir kad augintiniai gali perduoti koronavirusą žmonėms. O vertinant galimą česnako poveikį koronavirusui mus lenkė tik indai. Labai panaši situacija susiklostė ir vertinant mitą, jog antikūnų tyrimui parodžius, kad jau persirgome koronavirusu, pakartotinai juo neužsikrėsime.

Gera žinia čia gal tik tai, nuo mūsų mažai atsiliko ir vokiečiai. O štai vertinant 5G ryšį kaip galimą koronaviruso skleidėją mes labai panašūs į JAV gyventojus.

Nepamirškime ir to, kad kitų šalių respondentams aukščiau aptariami klausimai buvo užduoti daug anksčiau, tad Lietuvos gyventojai tikrai turėjo pakankamą laiko tarpą sužinoti daug su koronavirusu susijusios informacijos, kurios, ir daug tikslesnės nei anksčiau, nepaliaujamai daugėja. Bet panašu, kad šis pranašumas nesuveikė.

Turint vaizdą apie mūsų visuomenėje vyraujančius mitus apie koronavirusą, kitas natūraliai kylantis klausimas yra tai, ar labai bijome juo užsikrėsti. Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, kad užsikrės koronoviruso, labai ar šiek tiek bijojo net du trečdaliai, arba 65,2 proc., visų respondentų (žr. 2 paveikslą). Penktadalis paklaustųjų nelabai bijojo užsikrėsti COVID-19, o tik vos daugiau nei vienas iš dvidešimties teigė, kad visiškai nebijo, jog užsikrės. Panaši dalis nežinojo, kurį atsakymą pasirinkti, o beveik 3 proc. teigė, kad šis virusas jų neaplenkė.

Dėl galimybės užsikrėsti koronavirusu daug labiau bijojo moterys nei vyrai (71,7 proc. ir 45,7 proc. atitinkamai) ir vyresni šalies gyventojai. Jei 18-29 metų amžiaus grupėje bijančiųjų, kad užsikrės, buvo 44,4 proc., tai vyresnių nei 50 metų amžiaus grupėje tokių respondentų buvo net 75,9 proc. Turint omenyje tai, kad gyventojų apklausa buvo atlikta antrosios koronaviruso bangos piko metu, šiuo metu baimė, kad užsikrės COVID-19, tikėtina, gali būti ir kiek sumenkusi.

Kaip Lietuva šiuo atžvilgiu atrodo lyginant su kitomis šalimis? Geriausia tai įvertinti žvilgtelėjus į Jungtinės Karalystės viešosios nuomonės tyrimų kompanijos YouGov nuo praėjusių metų kovo mėnesio pradėto reguliarius 29-ių šalių gyventojų nuomonės įvairiais su COVID-19 susijusiais klausimais stebėjimo duomenis. Ir čia matome, kad naujausiais prieinamais duomenimis (kur laikotarpis skirtingose šalyse šiek tiek skiriasi, bet visoms šalims jis ne ankstesnis nei šių metų sausio 17 d.), daugiausiai labai ar šiek tiek bijančių, kad gali užsikrėsti, yra Malaizijoje (88 proc.), Vietname (85 proc.) ir Filipinuose (79 proc.). Mažiausiai tokių respondentų yra Suomijoje (31 proc.) bei Norvegijoje (46 proc.). Taigi stebima tendencija, kad Europos šalių gyventojų baimė, kad užsikrės koronavirusu, yra mažiausia, o didžiausia ji Azijos šalyse. Kiek mažesnė ji stebėtų Amerikos žemyno ir Viduriniųjų Rytų valstybėse – pavyzdžiui, JAV bijančiųjų užsikrėsti koronavirusu dalis siekia 58 proc., o Jungtiniuose Arabų Emyratuose – 59 proc. Europoje daugiausia bijančiųjų COVID-19 užkrato yra Italijoje (66 proc.).

Užsikrėtimo koronavirusu baimės YouGov stebimose šalyse pikas buvo pasiektas praėjusių metų kovo pabaigoje Malaizijoje (90 proc.), o silpniausias šios baimės rodiklis fiksuotas praėjusių metų kovo pradžioje, tik pradėjus stebėjimus, Vokietijoje (21 proc.). Įsibėgėjus pirmajai koronaviruso bangai, praėjusių metų kovo pabaigoje – balandžio mėnesį, įvyko ir didelis baimės užsikrėsti šiuo virusu šuolis. Nuo gegužės mėnesio šios baimės mastas mažėjo, o nuo spalio mėnesio, pagreitį įgavus antrajai koronaviruso bangai, bijančiųjų užsikrėsti dalis ir vėl žymiai išaugo. Tokia dinamika glaudžiai koreliuoja ir su susirgimų skaičiumi.

Šiuo metu pastebimas baimės užsikrėsti COVID-19 rodiklio grįžimas į pirmosios bangos laikotarpio rodiklius ir šioks toks stabilizavimasis. Pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje šiuo metu labai arba šiek bijančių, kad užsikrės koronavirusu, yra 56 proc. – toks rodiklis buvo ir praėjusių metų balandžio pradžioje. Kaip ir Lietuvos atveju, užsikrėsti labiau bijo moterys bei vyresni respondentai bei, kas labai įdomu, balsavę už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES – bijančiųjų šiose respondentų grupėje buvo 6 proc. daugiau nei balsavusiųjų už pasilikimą ES.

Ką aukščiau aptarti duomenys sako apie Lietuvos visuomenę? Turbūt tai, kad koronaviruso keliamos grėsmės neneigiame ir suvokiame ją kaip realią, tačiau atsakingoms institucijoms ir žiniasklaidai dar tikrai yra ką veikti šviečiant visuomenę COVID-19 klausimais. Dar kartą galėjome įsitikinti, kad visgi esame labiau tradicinio mąstymo visuomenė, kiek naivoki gamtos vaikai, su česnako galva rankoje ir su atsargai paruošta folijos kepuryte kišenėje stojantys į kovą su grėsminguoju virusu. Tačiau užsiimti saviplaka irgi nereikėtų, nes, pavyzdžiui, net trečdalis britų mano, kad degtinė gali būti naudojama rankoms dezinfekuoti. Tiesa, tokio klausimo Lietuvoje respondentams pateikta nebuvo...

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2020 m. gruodžio 1-21 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1050 respondentų). Tyrimą „Socialinė nelygybė ir jos rizikos pandemijos metu” (Nr. S-COV-20-2) finansavo Lietuvos mokslo taryba.