Pirmojo skalbimo rezultatai, ko gero, pranoko cecho vadovybės lūkesčius. Pažvelkime tik į vieną tikslinę grupę retai gyvenamoje Rytų Europos teritorijoje. Lietuva, 2021 metų vasaris. Viena labiausiai viruso paveiktų ES šalių. Vakcinavimo tempai – apgailėtini. Neutraliam stebėtojui galėtų atrodyti, kad piliečiai stumdosi eilėse ir reikalauja skiepų. Anaiptol.
Nuomonių apklausa atskleidžia, kad Europos Sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19 sutiktų skiepytis 64 proc. šios šalies gyventojų. Daug ar mažai? Jei kas palygintų su vis menkstančiu piliečių nori eiti balsuoti per rinkimus – atrodo nemažai. Tačiau palyginus su kitų ES valstybių žmonių nuotaikomis – gerokai mažiau. Pagal naujausias apklausas Danijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje ir kitur šis rodiklis yra net dešimčia procentų didesnis. Gal ten gyvena bukesni už mus? Galbūt jie nieko nesupranta apie mediciną? Jie yra blogiau informuoti apie tikrąją padėtį? Ne, tie žmonės yra tiesiog prasčiau dezinformuoti. Kol kas.
Pedagogų vakcinacija Lietuvoje pavirto propagandiniu procesu, kuriame Lietuvos valdžia su visais gerais savo ketinimais pasirodė taip apgailėtinai, kad visi mums blogo linkintieji galėjo ploti katučių. Kas tie piktavaliai? Atsakymai – keliomis pastraipomis žemiau, bet prieš tai – keli žodžiai apie informacinį triukšmą, kuriame gyvename pastarąjį dešimtmetį.
Didysis Melas. Tai – neurolingvistinio programavimo technika, kuomet skleidžiama tokia begalinio įžūlumo visa apimanti dezinformacija, kad ją priimantiems klausytojams negalėtų kilti įtarimų, kad kas nors ryžtųsi viską šitaip fundamentaliai iškraipyti.
Istorijai buvo vienas kitas toks atvejis. Pavyzdžiui, legenda apie tai, kad Vokietija iš tiesų nepralaimėjo Pirmojo pasaulinio karo, bet tapo tarptautinio suokalbio auka ir turėjo teisėtą trokšimą „vėl tapti didžia“. Mitas, kuriuo savo kelią į valdžią grindė nacionalsocialistai.
Kitas su šiuo grandioziniu melu glaudžiai susijęs istorinis melas: esą pasaulį slapta valdo žydai ir jų talkininkai – per bankus, korporacijas ir žiniasklaidą. Atnaujinta mito versija skelbia, kad būtent ši slaptoji organizacija rengia ir finansuoja spalvotąsias revoliucijas. Lietuvos nepriklausomybė – tik viena šio pasaulinio sąmokslo sudėtinių dalelių.
Todėl siekiant nutraukti šydą, slepiantį tiesą nuo paprastų žmonių akių, būtina išvilkti į dienos šviesą visas šios sistemos sudedamąsias dalis: nuo tradicinės žiniasklaidos ir didžiųjų technologijos kompanijų iki rinkimų komisijų ir teismų. Abejoji? Vadinasi, ir tu išvien. Labai paprasta: visi, kurie nepalaiko ir neplatina didžiojo melo, yra pasaulinio sąmokslo dalyviai.
Vakarų visuomenės visa tai pagaliau (pamažu) ėmė suprasti tik po Didžiosios Britanijos referendumo ir Donaldo Trumpo iškilimo. Tuo tarpu Kremliui didysis melas – tarsi duona kasdienė, kurią mitrūs smegenų plovimo technologai raiko jau daugelį metų. Kasdien, su dideliu išmanymu, kuriant vis naujas to paties senovinio mito atmainas ir platinant jas visais įmanomais kanalais. Toks yra tas informacinis triukšmas, kuriame dabar garsiau už viskas kitas skamba vakcinų nuo Covid-19 tema.
Šalis, kuri pasauliui dovanojo preparatą „Novičiok“, aprūpino Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų diktatorius nervus paralyžiuojančiomis dujomis, dabar yra viešai susirūpinusi Vakaruose gaminamų vakcinų saugumu.
Ji ir pati yra suplakusi mikstūrą pavadinimu „Sputnik V“. Klausantis sunku nesijuokti, bet pagal oficialią versiją tai – pažangiausias biotechnologijų kūrinys, neturintis analogų XXI amžiaus mokslo istorijoje.
Kažkuo primena užduotis sovietinėje mokyklos abiturientams: rašinėliai apie taikų sovietų atomą arba stepių upes, nukreiptas atgal ištakų link. Iškreipto mąstymo pagimdyti kliedesiai.
Tačiau juokai čia menki. Didžiojo melo esmė – kasdien malti propagandos girnomis absurdo grūdus ir barstyti miltus milijonams į akis aiškinant, kad tai – sniegas. Pavyzdžiui: Vokietiją ir Japoniją po karo okupavo ir niekada nepaleido Jungtinės Valstijos. Lenkija jau seniai yra netekusi savarankiškumo ir aklai tarnauja „Vašingtono vanagams“. Vakarai apgavo Rusiją pažadėję, kad NATO nesiplės, bet priėmė ir savo reikmėms įkinkė Baltijos šalis. Šitą nugrotą, nučiulptą ir net labiausiai nusmurgusiems troliams jau pabodusią propagandos hitų klasiką pagaliau papildė naujas šlageris. Jo pavadinimas – vakcina nuo viruso.
Laisvųjų demokratinių Vakarų visuomenėse, išvargintose karantino, nežinios ir šiukščių valdžios klaidų valdant krizę, ši didžiojo melo tema plinta sėkmingiau nei daugybė kitų iki šiol skleistų (ir nuosekliai paneigtų) mitų. Praėjusią savaitę Estijos parlamente pristatyta išsami šios šalies nacionalinių grėsmių ataskaita, kurioje smulkiai įvardintos Kremliaus pastangos išnaudoti pandemiją įgyjant kuo daugiau įtakos tarptautinėje arenoje ir menkinant Vakarų galimybę dar daryti įtaką pasauliniams procesams.
Sisteminė veikla pagrįsta Maskvos tikėjimu, kad per pandemiją Vakarų šalys priverstos vis daugiau dėmesio skirti vidaus problemoms spręsti, o karantinas ir kitos griežtos priemonės paskatins visuotinį radikalių grupuočių augimą ir populiarėjimą.
Tai – natūrali tikėtina visuomenės reakcija į kritinę situaciją, tačiau be pagalbos iš šalies tie judėjimai, ko gero, netrukus išsikvėptų ir grįžtų į politinio gyvenimo paraštes.
Kremlius padarys viską, kad taip nenutiktų, todėl rėksniai, didžiojo melo skleidėjai ir savo istorinį šansą pajutę įvairiausio plauko patvorių veikėjai sulaukia dosnios paramos. Įvairiomis formomis, iš įvairių šaltinių.
Juos galima atpažinti iš vis tą patį naratyvą tik kitais žodžiais, su stebėtinu atkaklumu kartojamų tekstų.
Vienas svarbesnių šio šlagerio tikslų – sukompromituoti Vakarų kompanijų sukurtus skiepus, visų pirma britų ir švedų kompanijos „AstraZeneca“ preparatą, kurį Rusijos propaganda vadina beždžionių vakcina.
Ar kas nors dar pamena kažkada kažkur skambėjusį Lietuvoje teiginį apie beždžiones, abortus ir skiepus?
Ką turėtų galvoti žmogus, savo burbule nuolat regintis „tyrimus“ ir „ekspertų išaiškinimus“, kad tai – žudikiška, genetinių pakitimų sukelianti, paskubomis sukonstruota substancija, kurios jokiais būdais negalima švirkšti žmonėms?
O gal tikrai ten kažkas blogai su tais skiepais? Štai ką jis pagalvos ir perduos savo draugams.
Pasakius A, reikia ištarti ir B. Juk gerai pagalvojus, rusiškuoju „Sputink V“ galima pasitikėti, ar ne? Va ir Argentina, ir Vengrija skiepijasi.
O kaipgi! Štai ir kaimynas vakar TV laidą matė, kad Sovietų biotechnologijų pramonė buvo pirmaujanti pasaulyje, kol po Vakarų surengtos diversijos viskas vos nežlugo. Štai ir dabar visokius blogus dalykus apie pačią geriausią vakciną pasaulyje rašo, nes bijo konkurencijos.
Tiesa, kol kas „Sputnik V“ nesiskiepijo net ir V.Putinas. Be ne dėl to, kad abejoja tuo preparatu – juk jis yra tikras tautos tėvas ir pirmiausia skiepija savo vaikus. Tai irgi kaimynas sakė, nes skaitė viename teisingame puslapyje.
Melo daug, jis sklinda įvairiomis formomis ir priemonėmis, tačiau atpažinti jį nėra sunku. Kas bekalbėtų, apie ką bebūtų skiedžiama, kokie veikėjai tame maskarade bedalyvautų. Kaip yla iš maišo styrantis tokių istorijų moralas.
Tai – centrinė siužeto ašis, kurią galima nusakyti vienu sakiniu. Visas pasaulis neria į chaosą; kuo toliau, tuo bus blogiau, tačiau išliks paskutinis ramybės ir vilties uostas – Rusija su savo istoriniais pasiekimais ir amžinomis vertybėmis.
