Aliaksandro Lukašenkos priešiškumas nepriklausomai žiniasklaidai puikiai iliustruoja nulinės sumos žaidimo pasaulėžiūrą – tik visiškai sutriuškinęs varžovą, autoritaras gali jaustis užtikrintai. Daugiau nei 1200 dienų – tiek pernai areštinėse praleido baltarusių nepriklausomos žiniasklaidos atstovai, o bendras žurnalistų sulaikymo skaičius išaugo 477 kartus. Šiuo metu Baltarusijoje už grotų vis dar yra 11 žurnalistų, devyniems iš jų gresia baudžiamoji atsakomybė nuo trejų iki septynerių metų.
Žvelgiant retrospektyviai, priešiškumas nepriklausomai žiniasklaidai buvo arba vis dar išlieka būdingas daugeliui posttotalitarines transformacijas išgyvenančių Rytų ir Vidurio Europos šalių. Rožių revoliucijos metu Eduardas Ševardnadzė dėjo visas pastangas, kad perimtų nepriklausomos Sakartvelo televizijos Rustavi 2 kontrolę, kitąmet per Oranžinę revoliuciją jo pavyzdžiu pasekė Leonidas Kučma, o 2013–2014 m., Euromaidano metu – Viktoras Janukovyčius. A. Lukašenkos atkaklumas eliminuojant žiniasklaidos laisvę turi nemažai sąsajų ir su atitinkamais Slobodano Miloševičiaus suvaržymais Jugoslavijoje. Be to, negalima nepaminėti ir šių dienų Rusijos, Lenkijos ir Vengrijos – kiekviena iš jų, nors ir kiekviena savaip, demonstruoja mažai ką bendro turinti su pagarba nepriklausomai žiniasklaidai.
Įkvėptas sovietinės propagandos, Baltarusijos režimas nuosekliai naudojasi tiesiogiai pavaldžia televizija kaip įrankiu, kad indoktrinuotų visuomenę ir taip nuslopintų piliečių kritinį mąstymą bei informacinį raštingumą. Tačiau pirmosiomis porinkiminėmis savaitėmis režimo propagandos skleidžiama neapykanta taikių protestuotojų atžvilgiu privertė pasitraukti iš pareigų net ir sistemoje dirbančius asmenis. Rugpjūčio 17 d. vakare pats buvau prie Baltarusijos valstybinės televizijos ir stebėjau, kaip susirinkę žmonės plojimais pasitiko žurnalistus, kurie tądien traukėsi iš pareigų. Tomis dienomis Valstybinę televiziją ir radiją paliko per šimtą techninio personalo darbuotojų ir žurnalistų, tarp jų buvo ir Ksenija Luckina.
Po 15 metų darbo Valstybinėje televizijoje, Luckina prisijungė prie Koordinacinės tarybos bei kartu su kitais oficialiąją žiniasklaidą palikusiais žurnalistais pradėjo kurti alternatyvią internetinę televiziją. Gruodžio 22 d., likus mažiau nei mėnesiui iki internetinės televizijos paleidimo, žurnalistė buvo sulaikyta. Jai buvo pareikšti kaltinimai dėl mokesčių slėpimo ir gresia iki 7 metų kalėjimo.
Tuo tarpu iš Valstybinės televizijos pasitraukusius žurnalistus netrukus pakeitė Kremliaus remiamos propagandinės RT televizijos streiklaužiai.
Ne tiek saugumo ir jėgos struktūrų užnugaris, kiek būtent alternatyvios nuomonės panaikinimas iš informacinės erdvės bei valstybinės žiniasklaidos pavertimas propagandos mėsmale leido A. Lukašenkai įtvirtinti vienasmenį ir jau 27-erius metus trunkantį valdymą. Kaip tik todėl nė viena Rytų ir Vidurio Europos šalių nėra atsidūrusi tokiose Reporterių be sienų skelbiamo Spaudos laisvės indekso reitingo žemumose. Baltarusija užima 157-ąją vietą iš 180-ies vertintų šalių.
Nuo 2000 iki 2010 m. Baltarusijoje paslaptingai mirė keturi nepriklausomi žurnalistai: Dmitrijus Zavadskis, Veronika Čerkasava, Vasilijus Grodnikovas ir Olegas Bebeninas. Visus juos vienijo kritiškas požiūris į politinį režimą.
Nė viena iš mirčių nebuvo išaiškinta, o po šių metų sausio pradžioje nutekinto įrašo, kuriame tuometinis KGB vadovas Vadimas Zaicevas duoda nurodymus dėl Pavelo Šeremeto nužudymo (baltarusių žurnalistas žuvo 2016 m. Ukrainoje sprogus automobilyje padėtai bombai), lieka mažai abejonių dėl priemonių, kurių oficialioji valdžia gali imtis siekdama norimo rezultato.
Nuo 2020 m. Prezidento rinkimų dienos Baltarusijos žurnalistų asociacija užfiksavo 62 fizinio silovikų smurto atvejus prieš žurnalistus.
Rugpjūčio 29 d. per vieną dieną Baltarusijos valdžia atšaukė pagrindinių pasaulio naujienų agentūrų AP, AFP ir Reuters bei BBC, ARD, Deutsche Welle žurnalistų akreditacijas šalyje, o spalio 2 d. Užsienio reikalų ministerija vienašališkai panaikino absoliučiai visų užsienio žurnalistų akreditacijas šalyje. Selektyvus užsienio žurnalistų užklausų nagrinėjimas lėmė, kad praėjus keturiems mėnesiams po prašymų pateikimo dar nei vienam iš Vakarų žiniasklaidos atstovų nepavyko gauti naujos akreditacijos.
Pagal vasario pradžioje pasirodžiusios Chatham House instituto tyrėjo Ryhoro Astapenios studijos rezultatus, būtent nepriklausoma žiniasklaida sulaukia didžiausio baltarusių pasitikėjimo (49,5 proc. respondentų visiškai arba labai ja pasitiki), toliau sąraše rikiuojasi Stačiatikių Bažnyčia, Viktoro Babrykos kampanija ir Katalikų Bažnyčia.
Iš tos pačios studijos rezultatų matyti, kad valstybinė žiniasklaida sulaukia didžiausio baltarusių nepasitikėjimo – net 70 proc. respondentų visiškai arba labai ja nepasitiki. Antroji nepasitikėjimo vieta tenka Centrinei rinkimų komisijai.
2007 m. gruodį Varšuvoje įkurta Belsat išlieka vienintelė televizija, kurios transliacijos yra išimtinai baltarusiškos. Baltarusijoje jas pamatyti įmanoma tik internete arba per satelitinę televiziją. Nuo pat veiklos pradžios iki šių dienų už darbą be akreditacijos Belsat žurnalistai Baltarusijoje buvo nubausti piniginėmis baudomis, kurių bendra suma jau viršija 100 000 eurų. Praėjusią savaitę prasidėjusiame rezonansinės bylos nagrinėjime Baltarusijos prokuratūra dar kartą įrodė savo tiesioginį pavaldumą režimui užtildant Belsat balsą. Pagal kaltinamajį aktą, Belsat žurnalistės Kaciaryna Andrejeva (Bachvalava) ir Darja Čulcova, rengdamos interneto transliaciją iš silovikų smurto aukos Ramano Bandarenkos žūties vietos, „vykdė nusikalstamą veiką, pasitelkusios mobiliuosius telefonus ir vilkėdamos liemenes su užrašu spauda“. Už žurnalistinį darbą joms ketvirtadienį skirta 2 metai kalėjimo.
Didžiausias Baltarusijos naujienų portalas TUT.BY, turintis beveik 2 mln. kasdienių skaitytojų, jau ne pirmus metus susiduria su vis didėjančiu režimo spaudimu. Šių metų sausį buvo panaikintas TUT.BY, kaip žiniasklaidos priemonės, statusas.
Pasisakydamas po nuosprendžio paskelbimo Baltarusijos informacijos ministras nedviprasmiškai leido suprasti, kad, jei reikės, režimas yra nusiteikęs apsvarstyti TUT.BY prieigos blokavimo klausimą. Taip buvo tiesiogiai pagrasinta portalui, kurio auditorija yra 67 proc.
Baltarusijos interneto vartotojų. Portalo žurnalistei Kaciarynai Barysevič, kuri atliko žurnalistinį tyrimą dėl Ramano Bandarenkos mirties, gresia iki 3 metų kalėjimo, nuo lapkričio 19 d. ji yra laikoma izoliatoriuje.
Ankstyvojoje protestų stadijoje, tarptautinės žiniasklaidos ir užsienio apžvalgininkai, apibūdindami Baltarusijos demokratinį sukilimą, neretai jį pavadindavo Telegram revoliucija, taip pabrėždami tiek atskirų tinklaraštininkų, pavyzdžiui Nexta, vaidmenį, tiek Telegram programėlės atsparumą reguliariam interneto atjungimui šalyje. Būtų trumparegiška manyti, kad Telegram tinklaraštininkai perėmė informacinės erdvės formavimą iš nepriklausomos žiniasklaidos į savo rankas. Bet 2020-ieji parodė, kad Telegram tapo didžiausia Baltarusijos informacine terpe.
Paskutiniais duomenimis, iš visų 5,3 mln. interneto vartotojų Baltarusijoje, 43 proc. aktyviai naudojasi Telegram programėle. Dėl šitos priežasties silovikai, o konkrečiai – Baltarusijos VRM pagrindinio direktorato kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija pareigūnai, pradėjo plėšrūnišką Telegram grupių, vienijančių gyvenamųjų kvartalų ir daugiabučių gyventojus (vien Minske tokių grupių yra virš 500), administratorių medžioklę.
Tinklaraštininkai ir nepriklausoma žiniasklaida aktyviai naudojasi Telegram ir augina savo prenumeratorių skaičių (šiuo metu Telegram yra apie 30 baltarusiškų kanalų su daugiau nei 100 tūkst. prenumeratorių) dar ir todėl, kad bet kurią dieną Baltarusijos valdžia gali užblokuoti tradicinę interneto svetainę be jokios pateisinamos priežasties, o paties užblokavimo nėra įmanoma net apskųsti.
Su išdegintos žemės taktika primenančiomis represijomis susiduria ne vien nepriklausomos žiniasklaidos mohikanai – Laisvosios Europos radijas, laikraštis Narodnaja volia, televizija Belsat. Šiuo metu vis dar besitęsiančių masinių represijų taikiklyje yra visa pilietinė visuomenė, taip pat ir kūrybinės industrijos atstovai, kurių veiksmuose režimas įžvelgia net ir menkiausius pilietiškumo užmojus.
Dar liepos pabaigoje vieno žymiausių Baltarusijos skaitmeninių medijų leidėjo ir portalo KYKY steigėjo Aliaksandro Vasilevičiaus sprendimas pateikti prašymą dėl KGB izoliatoriuje laikomo Viktoro Babarykos paleidimo pagal laidavimą įsiutino režimą. Susidorojimo su juo veiksmų seka tarsi paimta iš režimo jėgos struktūrų vadovėlio: iškart po arešto, Vasilevičiaus žmonos valdomoje skaitmeninės rinkodaros agentūroje Red Graphic pasirodė Finansinių tyrimų departamento pareigūnai, buvo atlikta krata. Netrukus KYKY banko sąskaitos buvo užblokuotos, o redakcija turėjo skubiai bėgti iš šalies. Galiausiai pats portalas buvo užblokuotas kartu su daugiau nei 100 kitų informacinio pobūdžio svetainių.
Negana to, vos pradėjus veikti vis nauju interneto adresu, prieiga prie jo tapdavo apribota: vien gruodžio–vasario mėnesiais KYKY spėjo pakeisti jau 4 interneto adresus (šmaikštūs naujų svetainių pavadinimai tik įrodo vykstančių represijų atotrūkį nuo realybės ir adekvatumo: http://sabachka.help, http://massandry.net, http://mininform.lol, http://omon.wtf).
Nuo rugpjūčio mėn. Vasilevičius yra laikomas izoliatoriuje ir yra pripažintas vienu iš šiuo metu Baltarusijoje esančių 255 politinių kalinių, jam ir jo nėščiai žmonai yra pareikšti kaltinimai pagal baudžiamąjį kodeksą.
Horizontali baltarusių mobilizacija ir pabrėžtinai taikus protestų pobūdis jau nustebino visą demokratinį pasaulį. Tačiau be nekliudomos informacijos sklaidos ir nepriklausomos žiniasklaidos, demokratinis judėjimas neturi ilgalaikio tvarumo.
Nenuilstama nepriklausomų žurnalistų narsa ir atkaklumas aukština ir garsina Baltarusijos visuomenės orumo siekį. Dėl technologinės pažangos, kurią iliustruoja Telegram programėlės ir kitų platformų plitimas, daugelis baltarusių gali pasislėpti už anonimiškumo širmos, tačiau nepriklausomi žurnalistai to padaryti negali. Štai kodėl šių dienų Baltarusijoje būti žurnalistu yra viena pavojingiausių profesijų.
Niekada nepamirškime, kad kiekvieną kartą, kai mus pasiekia vis naujos, neretai pasibaisėtinos, žinios iš Baltarusijos, už jų stovi nepriklausomi žurnalistai, dirbantys bene karščiausiame Europos taške.
Tarptautinės bendruomenės nulinė tolerancija Minsko nebaudžiamumui yra gyvybiškai svarbi nepriklausomų žurnalistų paramos priemonė ir indėlis kuriant demokratinę Baltarusiją.
