Šis teiginys, kad visuomenė turi būti budri, stebėdama, kaip skirstomi Lietuvos biudžeto pinigai, yra ypatingai svarbus dabar.
Taip, dabar, kai karantinas visus išvargino sėdėjimu namuose. Kai visi laukiame, kol atitrūksime nuo nemielų, ribojančių mus „karantino grandinių“ ir galėsime laisviau judėti, bendrauti ir gyventi. Ir kai daugelis mūsų visiškai nenori domėtis pinigais, kurių nėra mūsų banko sąskaitose.
Europos Sąjunga Lietuvos ekonomikos atsigavimui skiria per 5 milijardus eurų. Ar čia daug? Tiems, kas nežinote, tai maždaug trečdalis Lietuvos metinio biudžeto. Tad taip, tai daug. Tiesa, šią sumą reikės investuoti, tikslingai išleisti per penkerius metus. Bet kokiu atveju, tai ženkli suma Lietuvos ekonomikai. Tai mūsų visų pinigai. Pinigai iš oro neatsiranda, juos turėsime grąžinti. Tai mūsų atsakomybė ir įsipareigojimas ateities kartai.
Viskas būtų gerai, jei ne vienas „bet“. Kaip bus išleisti tie penki milijardai „Next Generation EU“ priemonės pinigų? Kas išmatuos pokytį? Kas sužiūrės, kad investicijos pasiektų savo tikslą. O tikslas labai aiškus – pinigai skirti Lietuvos atsigavimui po COVID-19 pandemijos ir atsparumui panašioms krizėms auginti. Tai yra kad būtume geriau pasiruošę, atlikę namų darbus, jei arba kai tokios krizės pasikartos.
Europos Komisija nurodė šalims pasiruošti Nacionalinius atsigavimo ir atsparumo planus (angl. National Recovery and Resistance Plans), o juos ruošiant, cituoju: „Šalys narės raginamos apibūdinti, kaip jos konsultuosis su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir kitomis susijusiomis šalimis rengiant ir įgyvendinant atsigavimo ir atsparumo planus“.
Už Lietuvos atsigavimo ir atsparumo plano paruošimą yra atsakinga LR Finansų ministerija. Plano paruošimo terminas – šių metų balandžio 30-oji. Dabar – jau vasario mėnuo! Konsultacijų kol kas – lygiai nulis.
Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, vienijanti NVO, dirbančias švietimo, skurdo mažinimo, žmogaus teisių, vartotojų teisių gynimo, aplinkos apsaugos, jaunimo ir kitose srityse, dar nėra mačiusi viso plano projekto. Trūksta atviresnio konsultavimosi ir didesnio pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių įtraukimo į patį plano rengimo etapą – procesas, deja, vyksta fragmentiškai.
Lietuvos atsigavimo ir atsparumo plane numatytos priemonės, panašiai kaip buvo ateities ekonomikos DNR plane, turi užtikrinti ilgalaikį tvarų atsigavimą, skatinantį ekologiškumą, skaitmenizaciją, sveikatos apsaugos stiprinimą ir socialinės atskirties mažinimą. Jei ir vėl nesužiūrėsime, pinigai nueis „į trinkeles ir betoną“. Eilinį kartą bus „gelbėjamas verslas“. O kur naudingumo Lietuvai po kelerių metų paskaičiavimai (tikri, ne ištraukti „dėl akių“)?
Nevyriausybinio sektoriaus ekspertai yra pasirengę dalyvauti ruošiant planą, turi pasiūlymų kone kiekvienai iš plano dalių: darbo rinkos, švietimo, sveikatos ir socialinio saugumo; viešųjų finansų ir mokesčių, Žaliojo kurso; skaitmeninio perėjimo; verslo aplinkos, viešojo administravimo. Tai turi ženkliai pastiprinti daugybę mūsų gyvenimo sričių. Jei nežiūrėsime, kur nueis pinigai, greičiausiai jie nueis tiems, kurie garsiau šaukia.
O dabar grįžtu prie tečerizmo. Jo pradininkė teigė: „Kai jūsų vaikas užsidirbs savo pirmus pinigus ledams, prieš jam norint atsikąsti ledų, atkąskite penktadalį porcijos. Kol vaikas nustebusiu žvilgsniu žiūrės į jus, atkąskite dar trečdalį. O tada paaiškinkite vaikui, jei nesugriebsi valstybės už rankos kandant ir nepaklausi, kodėl tiek atkandama ir kur tas kąsnis nueina, tol liksi nesupratęs, kur dingo tavo ledai“.
Taip, ji kalbėjo apie mokesčius ir valstybės išlaidas. Bet moralas labai panašus – jei nesidomėsi, jei neklausi, kur bus investuojami Lietuvos sutvirtėjimo ateities krizių akivaizdoje ir atsigavimo labui sukaupti dideli pinigai, Lietuva to tikslo greičiausiai nepasieks.
Jų bandys atsikąsti visi, kas netingi, bet nebūtinai tie, kuriems jų labiausiai reikia. Ledus su blizgiu RRF popierėliu po penkerių metų tada liks minėti kaip dar vieną Lietuvos praleistą galimybę.
