Su VILIBOR indeksu susijusias problemas pastebėjau dar 2007 metais ir jau tuomet viešai (publikacija pasirodė 2008 m. sausio mėn.) klausiau tuometinės Lietuvos banko valdybos, ką reiškia nesuprantami šio rodiklio šuoliai ir ar galima sieti paskolų litais palūkanas su šiuo indeksu. To paties 2011 metų pradžioje (publikacija – 2011 m. kovo mėn.) klausiau ir tuometinio kandidato, dabartinio Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko. Tad visos kalbos apie VILIBOR problemos viešinimo sąsajas su kokiais nors rinkimais tėra gynybinė pozicija, bandant pateisinti neveikimą ir pačius komercinius bankus.
Ne tik Lietuvos bankas, bet ir kitos Lietuvos valstybės institucijos, įskaitant ir tuometinę Vyriausybę, prieš daugiau nei dešimtmetį ir vėliau nedarė nieko, kad būtų tinkamai įvertinti neleistini bankų veiksmai naudojant VILIBOR indeksą paskolų litais kainodaroje. Nors jie puikiai žinojo apie VILIBOR keliamas problemas, ir apie tai liudija oficialus Lietuvos banko 2009 m. vasario mėn. raštas tuometinei Vyriausybei, buvusiam premjerui A. Kubiliui rengiantis vykti į Švediją susitikti su šios šalies bankų ir valdžios atstovais.
Praėjus dešimčiai metų, 2019 balandžio mėn., S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė, sužinojusi apie skandalingą VILIBOR atvejį ir Lietuvos banko veiksmus, neatskleidžiant visos informacijos apie tai, kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėta viešojo intereso gynimo procedūra. Deja, Lietuvos prokurorai atsisakė ginti nuo bankų nukentėjusius žmones ir pasiūlė jiems patiems galynėtis teismuose su nepalyginamai turtingesniais ir įtakingesniais bankais. Dar kartą prokurorai atsisakė ginti viešąjį interesą ir nukentėjusius nuo bankų veiksmų žmones, Seimui patvirtinus krizės tyrimo išvadą 2020 m. birželio mėn.
Kaip jau minėta, tendencingai VILIBOR problemą vertina ir Lietuvos Prezidentas G. Nausėda, 2019 m. rudenį toleravęs savo patarėjų paniekinamus komentarus apie VILIBOR skandalą, kaip neva susijusį su rinkimais. Nieko stebėtino, turint omenyje, kad jis aštuoniolika metų dirbo SEB banke, kuris prisidėjo prie krizės Lietuvoje sukėlimo ir, kaip ir kiti bankai, neleistinai taikė VILIBOR indeksą paskolų gyventojams ir verslui kainodaroje.
Dėl visų šių aplinkybių, mano manymu, žmonėms, nukentėjusiems nuo bankų veiksmų, Lietuvos teismuose kol kas praktiškai nėra realių galimybių pasiekti teisybės ir teisingos kompensacijos. Todėl VILIBOR bylą tęsiame ir Lietuvos žmonėms atstovaujame Europos Sąjungos institucijose. Praėjusiais metais oficialiai, kaip Europos Parlamento narys, kreipiausi į ES finansų rinkas prižiūrinčią Vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kad ji pradėtų oficialų tyrimą dėl dviejų bankų, teikusių išskirtinai aukštas ir visiškai ekonomiškai nepagrįstas VILIBOR kotiruotes. Papildomai pateikiau išsamią informaciją ir analizę, pagrindžiančią šį prašymą. Deja, ši svarbi institucija, pasirėmusi neįtikinamais ir formaliais argumentais, atsisakė pradėti tyrimą.
Todėl praėjusių metų gruodį prieš ją pateikiau ieškinį (dėl neveikimo) Europos Bendrajam Teismui. Teismas ieškinį priėmė ir jau paskyrė trijų teisėjų (iš Kroatijos, Čekijos ir Estijos) kolegiją, tad lauksime tolesnių Teismo sprendimų. Tačiau tai toli gražu ne viskas. Nepriklausomai nuo Teismo pozicijos, šiuo metu, remiantis kitais teisiniais argumentais ir atitinkamomis ES direktyvomis, dėl VILIBOR sukeltų finansinių problemų Lietuvos žmonėms baigiami rengti dar du oficialūs prašymai ES institucijoms. Tikiuosi, kad šios, objektyviai įvertinusios pateiktą informaciją ir argumentus, imsis tyrimų.
Profesionalių ekonomistų ir teisininkų grupė atliko didžiulį darbą, analizuodama ES teisės aktus ir teismų praktiką. Esu įsitikinęs, kad mūsų pozicija ir argumentai, siekiant apginti nuo bankų veiksmų nukentėjusius žmones, yra sunkiai atremiami. Tačiau ES institucijos dažnai veikia pagal nusistovėjusias tradicijas ir neretai vengia imtis naujų darbų bei specifinių temų, jei jas inicijuoja ne kokia nors institucija arba dėl jų nekyla visos ES mastu reikšmingas skandalas. Dėl VILIBOR bylos vertinimo kol kas nejaučiame didelio už finansų sistemos priežiūrą atsakingų ES institucijų entuziazmo. Tačiau tai – ne kliūtis. Teisiniai, ekonominiai ir moraliniai argumentai yra nuo bankų nukentėjusių žmonių pusėje ir darysime viską, kad VILIBOR byla baigtųsi šių žmonių, o ne komercinių bankų ir jų globėjų kai kuriose Lietuvos institucijose naudai. Tai – svarbiausias mano tikslas bei darbas šios kadencijos Europos Parlamente ir įsipareigojimas Lietuvos rinkėjams.