Kreipimųsi tekstuose išdėstyta, kokius nuostolius patirtų Lietuvos ekonomika, o kartu ir jos vežėjai, jeigu netektume rusiškų tranzitinių krovinių imdami ir tiesiog pasiųsdami Rusijos vežėjus lauk. Laimei, dėl pirmojo šių metų ketvirčio kvotų Lietuvos-Rusijos mišriosios komisijos posėdyje buvo susitarta. Tai, kaip nurodo į Seimo Ekonomikos komitetą dabar apeliuojantys vežėjai, nėra galutinis sprendimas, nes pasibaigus šiam ketvirčiui ir vėl reikės derėtis. Taigi, kokio masto bėdos lauktų nesusiderėjus?
Kreipimąsi pasirašę vežėjai skaičiuoja, kad ankstesnė kvota Rusijai siekė 265 tūkst. bendrųjų leidimų, įskaitant 35 tūkst. Kaliningrado srities leidimų. Kai Lietuvai atstovavusi LINAVA netikėtai pasiūlė sumažinti šią kvotą iki 60 tūkst. – Rusijos vežėjų atstovai suglumo, o derybos įstrigo.
Nesinorint veltis į vežėjų tarpusavio ginčus turiu pastebėti, kad tokie staigūs viražai ir galimai žlugti galėjusios derybos gresia nemenkais nuostoliais. Ne tik vežėjams, bet ir visai Lietuvos ekonomikai. Lietuva yra nedidelė tranzitinė šalis. Ji geroje vietoje, bet nėra neapvažiuojama. Jei kiltų „tranzito karas“ – netektume labai daug.
Skaičiuojama, kad Rusijos krovinius pasukus per Lenkijos-Rusijos pasienio postus, Lietuvai praradus terminalinės šalies statusą, praradimai galėtų siekti mažiausiai apie 217 milijonų eurų, nors ir šie skaičiai dar nėra tikslūs. Nukentėtų ne tik mūsų vežėjai, bet ir mūsų ekspeditoriai, mūsų muitinės tarpininkai, degalų vežėjai, terminalai konsoliduojantys rusiškus krovinius ir net prekybininkai, nes vairuotojai leidžia pinigus ir mūsų šalies parduotuvėse. Čia dar neskaičiuojame galimai prarandamų darbo vietų ir kitų gretutinių padarinių.
Sektorius ir taip yra skaudžiai nukentėjęs dėl Vakarų Europos lobistų buldozeriu prastumto Mobilumo paketo, atvirai nukreipto prieš rytinius Europos šalių vežėjus. Dar kartą kūju jam užtvojo praėjusios valdžios populistinis mokesčių didinimas, kai buvo padidintas koeficientas iki 1,65 nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio medžiojant vairuotojų balsus ir suteikiant jiems nemotyvuotus lūkesčius. To nėra nė vienoje ES šalyje, todėl konkuruoti vežėjams tarptautiniuose pervežimuose itin sunku. Ypač nuo to nukentėjo smulkesni vežėjai, neturintys tokių didelių teisinių, mokesčių optimizavimo schemų, verslo perkėlimo galimybių, kaip didžiosios kompanijos. Naujų rimtų smūgių gal jau nebereikia ieškoti.
Vežėjų kreipimąsį išgirdo ministras, girdi ir Seimo Ekonomikos komitetas. Gerai, kad ministras M. Skuodis sureagavo, tikiuosi, kad pavyks galiausiai pasirašyti ir metinį susitarimą, idant nereiktų derėtis ir persiderėti kiekvieną ketvirtį, taip laikant visus vežėjus nežinioje bei įtampoje. Valdžia čia gali ir privalo padėti.
Visgi, gero Puntuko į savo daržą nusipelno ir vežėjų savivaldos organizacijos. LINAVA jau daug metų susilaukia priekaištų dėl nerangumo, daug kartų buvo krečiama skandalų, vidinių kivirčų, kurie turbūt suryja daugiau energijos nei solidus atstovavimas savo narių interesams. Štai ir dabar būtent į ją mėtomi kankorėžiai už per vėlai pradėtas derybas su Rusija bei keistas derybines pozicijas.
Nenoriu veltis į vidines verslo asociacijų kovas, tačiau tai, ką skaitau socialinių tinklų erdvėje, – neramina. Sužinau, kad tos pačios LINAVOS prezidiume buvo svarstomas klausimas – ar gali vežėjų asociacijos „LINAVA“ funkcijas atlikti ir didžiųjų 18 šalies vežėjų ką tik susikurtas Aljansas? Gali. Jei LINAVA tikrai nepajėgia tinkamai dirbti – šventa vieta tikrai tuščia neliks. Tačiau kas atsitiks su smulkiųjų ir vidutinių vežėjų interesais? Manau, nereiktų taip drastiškai elgtis. Nors čia spręsti jos kongresui.
Smulkieji ir vidutiniai vežėjai turi burtis patys į asocijuotas struktūras, nes jokia valdžia savo intervencijomis jiems nepadės, jei jie nesivienys. Kuo gali padėti ministerija ar Seimas? Ministerija jau, kaip minėjau, padeda. Ekonomikos komitete galime, jei patys vežėjai to norės ir bus aktyvūs, inicijuoti klausymus dėl vežėjų ir ekspeditorių problemų, pabūti savotiškais moderatoriais. Sektorius labai svarbus ir jį būtina, kiek įmanoma, apsaugoti nuo nereikalingų sukrėtimų.
Pasikartosiu – esame nemažai vien iš tranzito gaunanti šalis, tačiau galime tai lengvai prarasti, nes broliai ir kaimynai, sąjungininkai lenkai elgsis versle, kaip versle – mielai pasiims ir mūsų dalį. Ne todėl, kad jie blogi ar priešai, bet todėl, kad verslas linkęs apvažiuoti vilkduobes.