Kol kas įmonė „stebisi“ ir pasakoja, kad atitinka visus ES standartus. Apie tai, kad sandoris įgalins Kiniją prieiti prie jautrios informacijos, jos atstovai nutyli. Baigtis aiški – „Nuctech“ šito užsakymo negaus. O kaip bus toliau?
Sutartis į pagalbą
O toliau Kinijai šviečiasi galimybė juridiniu instrumentu šalinti kliūtis, kylančias jos investicijoms ES šalyse.
Dėkoti turėtume Vokietijai, kuri baigė savo pirmininkavimo ES pusmetį džiugiu pranešimu apie suderintą ES-Kinijos LR „Visapusišką susitarimą dėl investicijų“ (angl. „Comprehensive Agreement on Investment“, CAI). Vokiškas Angelos Merkel ir Ursulos von der Leyen tandemas gruodžio 30 d. galėjo švęsti, komisijos pirmininkei paskelbus, kad abi sutarties šalys įsipareigojo „vertybėmis pagrįstų investicijų ryšiams“. Įdomu, kas tiki, kad Kinijai rūpi ne nauda, o vertybės? Nebent vertybėmis vadinama nauda Kinijai.
Šiuo metu visos ES šalys, išskyrus Airiją, turi susitarimus su Kinija dėl investicijų apsaugos, bet jose nekalbama apie prieigą prie rinkų. Jeigu CAI įsigaliotų, Kinija dėl tokių Lietuvos sprendimų, kaip komisijos išvada dėl „Nuctech“, galės skųsti tarptautiniam arbitražui kaip valstybę, pažeidžiančią ES-Kinijos CAI numatytus sutartinius įsipareigojimus atverti rinkas.
CAI istorija
Šiuo metu ES ir Kinijos metinė apyvarta siekia 480 mlrd. eurų. Kinija nuolat didina savo investicijas ES, ypač į strategines sritis: infrastruktūrą ir aukštas technologijas. Jos dabar siekia 120 mlrd. per metus.
ES šalys Kinijoje investuoja 140 mlrd. į metus, tačiau tai kitokio pobūdžio investicijos. Kinai nesidomi plyno lauko investicijomis, ateidami nesiima ką nors kurti. Jie tiesiog supirkinėja, kas europiečių sukurta.
Tuo tarpu iš ES daugiausiai investuojama į gamybą, kuriamos naujos darbo vietos, atsiranda naujų produktų.
Derybos dėl CAI prasidėjo 2013 m. Per tą laiką įvyko 35 derybų raundai. Paskutiniame etape įsijungė net pats prezidentas Xi Jinpingas ir asmeniškai leido padaryti šiokių tokių nuolaidų, kad tik būtų susitarta iki metų pabaigos.
Kodėl laikas taip svarbu? Nes A. Merkel 2021 m. išeina, o didžiausias galimybių langas prastumti sutartį buvo per Vokietijos pirmininkavimą antrąjį 2020 m. pusmetį. Paskutiniam taškui padėti labai pravertė ir tarpuvaldis JAV.
CAI yra labai reikalinga Vokietijos automobilių pramonei. Sutartis numato, kad investuojant Kinijoje ES kompanijoms nebereikės steigti bendrų įmonių su kinais ir nebus prievolės dalintis technologijų paslaptimis – kas buvo privaloma iki šiol visiems investuotojams. Turtėjanti Kinija – neišsemiama rinka vokiečių automobiliams, kuriuos kinai labai vertina.
Vokiečiai sutartimi sprendė savo verslo klausimus, o prancūzus sugebėjo pasitelkti į palaikytojus daugiausiai per pastarųjų puikybę: kaip nuostabu, kad ES šiomis derybomis su kinais įrodo savo strateginę nepriklausomybę nuo JAV! Šį tą gauna ir Prancūzijos verslas: pvz., prancūziškų privačių ligonių tinklui Kinijoje nebereikės bendrų įmonių su vietiniais.
Aukoti slyvą, kad gautum persiką
Dar vedant derybas, iškilo klausimas dėl Kinijoje naudojamo prievartinio darbo. Jis apima ir koncentracijos stovyklose uždarytų uigūrų išnaudojimą (vertybinis aspektas), ir konkurencijos iškraipymą (ekonominis aspektas). Dabar tekste labai švelniai pasakyta, kad Kinija „nepaliaujamai dirbs“, kad ratifikuotų Tarptautinės Darbo Organizacijos konvenciją. Jokių terminų, jokių įsipareigojimų konkretiems žingsniams. ES profsąjungos ir Žalieji nedviprasmiškai pasisako prieš CAI.
Sudarydama CAI, ES legitimizuoja autokratinius metodus ir pažeidimus. Negana to, nuodėmių atleidimą gaunanti Kinija pritraukia ES pinigus ir technologijas.
Dar viena nauda – sutartis tampa pleištu tarp ES ir JAV, kad nebūtų bendro fronto prieš Kinijos veikimą. Išrinktojo prezidento Joe Bideno būsimieji artimiausi bendradarbiai siuntė ženklus Briuseliui, kad susilaikytų, palauktų prezidento inauguracijos.
Donaldui Trumpui smarkiai prispaudus kinus, vyko derybos tarp Vašingtono ir Pekino dėl pokyčių ekonominiuose santykiuose, ir buvo priimti pirmos fazės prekybiniai susitarimai. Bet Kinija jų nesilaiko. CAI stūmėjai nudavė nieko nematantys ir negirdintys. Ar po to JAV tikės, kad ES išties nori bendradarbiauti?
Kažin, ar bus įgyvendintos viltys, kad Kinija skaidrins vyriausybės subsidijas savo verslui. Aukšti Kinijos pareigūnai komentuoja sutartį sakydami, kad ir toliau „saugos savo saugumo ir vystymosi interesus“. Kaip bus su slaptomis subsidijomis norint laimėti eilinį konkursą ES, jei pergalė atitiks „saugumo ir vystymosi interesus“?
Dėl sutarties pleištas atsiranda net tarp ES valstybių. Lenkija ir Italija viešai skundžiasi, kad Vokietija su Prancūzija prastūmė CAI kitoms narėms už nugarų.
Galutinio teksto dar nėra. Dabar vyksta sutarties parengimas pasirašymui, o po to ji turės būti ratifikuota Europos parlamente. Kaip susiklostys balsavimas – šiandien sunku pasakyti.
Xi Jinpingas padarė nuolaidų, kai kurie pažadai skamba labai įspūdingai. Pvz., įsipareigojama, kad konfidenciali verslo informacija, kurią surinks šalies administracija, negalės būti naudojama be sutikimo. Tik neaišku, kas stovės Kinijoje su žibintu ir stebės, kaip vykdomas šis pažadas?
Panašu, kad Kinijos prezidentas sužaidė su ES pagal vieną iš senų kiniškų stratagemų, kuri sako: „Aukoti slyvą, kad gautum persiką“, – davę neesminių dovanėlių, kinai šia sutartimi draudžiasi nuo būsimų strateginių apribojimų.
Mat Lietuvos susirūpinimas dėl „Nuctech“ laimėjimo atspindi bendrą Vakarų susirūpinimą dėl Kinijos skverbimosi į svarbiausius sektorius. Sutartį kinai galės naudoti kaip skydą pridengti savo kompanijų žygiams.
O jeigu EP sutarties neratifikuos (kas yra visai įmanoma), CAI istorija sukels nemažą priešpriešą tarp ES valstybių. Tai naudinga Kinijai, kuriai blogiausias scenarijus yra bendra suderinta ES ir JAV pozicija Kinijos atžvilgiu.
