Gal durniams, nesuprantantiems, kuo gali baigtis karantino atlaisvinimas, reikia duoti kelią? Kad suprastų, jog tai šunkelis? Dvi trys savaitės „siautėk, Vasia“, ir į trečią karantiną?
Kvailas klausimas? Jokia Vyriausybė, jei tik ji ne anarchistų, negali leisti tokio veiksmo, kuris grėstų dar 3 000 papildomų mirčių ir sveikatos sistemos kolapsu? Ją pačią už tai ir nukryžiuotų.
Bet kvailų klausimų nebūna. Būna tik kvaili atsakymai.
Toks klausimas turėjo kilti po to, kai kirpėjos, manikiūrininkės ir kitos šalutinės kovido aukos atėjo prie valdžios įstaigų su karstais ir kitais laidotuvių atributais. Taip klausti reikėjo anksčiau, reaguojant į kylantį šaršalą socialiniuose tinkluose, ir ne tik antivakserių ir kovidiotų burbuluose.
Karantinas realiai rauna stogus. Įsivaizduoji dešimtis tūkstančius tarpusavy iki tol nekalbėjusių vyrų ir moterų, kurie vienas kito išvengdavo darbe, bare ir kitur, o dabar uždaryti 50-70 kv. m dydžio namų ūkyje, ir viskas tuo pasakyta.
Ką kalbėti apie poras, kurios staiga suprato, kad turi vaikų. Gatavi mišugenai. Pirmokų tėvai, o juk tai 30-metį gal perkopę, o gal ir ne, išmanūs žmonės, įskundė valdžiai mokytoją, kad ta niekšė, kur tai matyta, pamokas veda iš Maldyvų resortų. Parvaryti, akmenimis užmėtyti.
Be eilės prie skiepų užlindusi UAB „Ambulance“ viršininko Ūselio familija skundžiasi mobingu. Valstietis Veryga su jo išpirdolintu iš darbo socialdemokratu Čaplinsku rovėsi į bendraminčius. Liberalesni už Laisvės partijos jaunuolį: abu visa širdimi prieš visus Šimonytės draudimus.
Kartais atrodo, kad į Lietuvą be koronaviruso, išskyrus Vyriausybę, medikus, savanorius ir kelis susipratusius piliečius, niekas daugiau nenori. Vieni nori kirptis, lakuotis, judėti, švęsti. Kiti – dirbti. O po to nors ir tvanas. Ant šitų negali pykti. Per metus jie pabaigė lašinius.
Šimtai tūkstančių tik dabar ima suprasti, kad jie išlėkė iš rato. Kol patys dar sveiki, nemirė jų motina, tėvas ar brolis, tol šitas supratimas jiems bus svarbiausias. Kad ir kaip susipratę piliečiai ir valdžia smerktų, to supratimo negalima nei atmesti, nei nukišti į paraštes.
Panašu į maištą buriniame laive. Ką daryti kapitonui? Priešintis? Nusileisti? Tegu maištininkai per porą dienų išlaka romo atsargas, o po to gal suvoks, kad nė vienas nemoka naudotis kompasu? Tada ateis triume prirakinto kapitono maldauti grįžti ant tiltelio?
Nesąmonė? Turbūt. Bet ketvirtą mėnesį pradėjęs karantinas rauna stogus ir trims valdžios partijoms. Liberalų sąjūdis siūlo varžtus atlaisvinti keliems rajonams. Laisvės partija – visoms kirpykloms ir krautuvėlėms. Konservatoriai stovi visų draudimų sargyboje.
Tobula Krylovo pasakėčia apie tris gyvūnus: Štai kartą Gulbė, Lydeka, Vėžys / Vežimą kaupiną sumanė pavėžėti, / Ir greit jie įsikinkė visi trys! / Iš kailio nerias, o vežimas stovi vietoj! / Atrodo, krūvis jiems nebūtų per sunkus, / Bet Gulbė tiesia aukštumon sparnus, / Vėžys kažin kur atbulas ropoja, / O Lydeka į upę traukia atkakliai. / Kas kaltas čia, sunku išspręst greituoju, – / Tiktai vežimas ir dabar tenai.
Ką turėtų suprasti Vyriausybė? Kaip ji gali palengvinti valdymą ir pagerinti šūdiną valdinių savijautą?
1. Karantinui užsitęsus protestai prieš suvaržymus yra natūrali laisvos visuomenės reakcija. Būtų keista, jei būtų kitaip.
2. Vyriausybė yra pernelyg naivi, jei tikėjosi, kad visi piliečiai supras kovido pavojų, elgsis racionaliai ir pritars griežtam kursui. Dauguma žmonių yra iracionalūs. Šeštadienį įvykę protestai Danijoje (šūkiai „Mums jau užtenka!“, „Laisvė Danijai!“) tai patvirtina.
3. Kalbėdama su piliečiais Vyriausybė negali apeliuoti tik į mirtis ir ligoninių bei medikų perkrovas. Tai neveikia tų, kurie nesusidūrė su mirtimi, nėra buvę ligoninėse. O tokių daug.
4. Vyriausybė turi rinkėjų mandatą. Bet vykdydama griežtą karantino politiką, ko trys partijos tikrai nežadėjo, ji privalo gauti tarpinių mandatų. Kaip? Apklausomis.
Kas savaitę – po apklausą. Pvz., ar pritariate kirpyklų ir mažų parduotuvių atidarymui, jei mirtingumas išliktų toks pats didelis, kaip dabar? Ar pritariate suvaržymų panaikinimui tarp savivaldybių? Ar pritariate Liberalų sąjūdžio planui atlaisvinti gyvenimą Rietave? Ir t.t. ir panš. Sociologinių apklausų bendrovių – kaip grybų rudenį, tik sušvilpk.
5. Vyriausybei reikia parodyti, kad ji vykdo piliečių valią. Apklausos tai leistų. Dabar daug kam atrodo – opozicija varo, kad atrodo daugumai, – jog Vyriausybė vykdo tik savo ir kažkokių ekspertų valią. Karantinui užsitęsus tai kels vis didesnį nepasitenkinimą.
6. Istorijos pavyzdžiai rodo, kad vien bizūnu toli nenujosi. Per daug įtempta styga trūksta. Karantinas tampa fikcija, jei tauta nustoja laikytis draudimų – kirpėjos kerpa namuose, 6 namų ūkių bičai girtauja viename ūkyje. Jei ne viename sostinės bute surengtos penkių tipų muštynės, taigi, jei anie būtų virusą platinę taikiai, kaip kiti, valdžia galėtų sakyti, kad to negali būti.
Sakoma, kad ir šuo kariamas pripranta. Juolab demokratinė valdžia niekada neturės tiek bizūnų, kiek reikia tokioms Grigo bitėms, kaip lietuviai, suvaryti į avilius. Kai rajono kelius kontroliuoja pora policijos ekipažų, valdžia su draudimu judėti tarp savivaldybių tik praranda autoritetą.
Būdas neprarasti autoriteto – valdyti išmaniai. Naudoti ir meduolį.
7. Koks dar meduolis? Slidinėjimo centrų atlaisvinimą Vyriausybė galėjo parduoti brangiai ir triukšmingai. Po trečiadienio posėdžio. Ministrai jį atidavė veltui pirmadienį, prieš tai ilgai pliurpę TV ir jutūbėse, ką dar atiduos veltui. O davė tautai štangą. Ta pati štanga kalė atgal.
Jei Vyriausybė šį trečiadienį panaikintų draudimą judėti tarp savivaldybių, tai realiai nepablogintų pandeminės padėties, mažu šriftu nurodžius Palangai, Neringai ir didiesiems mietams drausti įvažiavimą, bet palikti laisvą išvažiavimą. O kiek džiaugsmo žmonėms būtų. O jei dar leistų atsidaryti knygynams, kuriuose jau 30 m. niekas nesibūriavo? Džiaugsmo ašarą nubrauktų net ir analfabetas.
Čia kaip vienam žydiškam anekdote. Žmogus ateina pas rabiną ir sako, kad stogas važiuoja: vienam kambary dešimt vaikų ir uošvienė. Rabinas pataria atsivesti ožką. Kai žmogelis po savaitės ateina skųstis, kad dar blogiau, rabinas sako: tai išvaryk ožką, pamatyti, kaip pagerės.
8. Išmanus valdymas nereiškia kietumo atsisakymo, bet leidžia laviruoti, daug ką pateikti kaip žmonių, o ne valdžios pergalę. Išmanus valdovas kalbėdamas su nepatenkintais smulkiaisiais verslininkais (jų padėtis iš tiesų nepavydėtina), turėtų nevengti neordinarių siūlymų.
Pvz., leisti dirbti visoms toms kirpėjoms ir manikiūrininkėms, kurios paslaugas teikia nelegaliai (vis tiek dirba ir platina virusą), o visas jų sumokėtas baudas – skirti kolegėms, kurios laikėsi draudimo. Tegu pačios renkasi, kaip joms geriau.
Kai styga įtempta iki baltumo, bet koks valdžios „ne“ sukelia pyktį. Vyriausybė turi ieškoti, kaip „ne“ pateikti, kad jis skambėtų kaip „taip“.
Sunku? O kas sakė, kad bus lengva? Štampuoti ukazams nereikia konservatorių, juolab dbiejų liberal partijų. Užtenka kokio policininko ir visos Lietuvos prasigėrimo dainiaus.
Dauguma lietuvių yra sveiko proto. Jei Vyriausybė pradėtų rengti apklausas, ieškodama pritarimo savo politikai, tikėtina, žmonės jai pritartų. Bet tai jau būtų visiškai kita pandemijos valdymo kokybė. Pačių žmonių, o ne valdžios sprendimas.
Yra rizikos? Taip. Tačiau kas nerizikuoja, tas Veryga (negeria šampano). Jei Vyriausybė nenori anksčiau laiko prarasti žmonių pasitikėjimo, jai nelieka nieko kito kaip tik pasitikėti žmonėmis. Kaip per Vasario 9-osios apklausą. Ką, tada, 1991-ųjų vasarį, nebuvo rizikos, kad ateis per mažai žmonių?
Atėjo 84 proc. 90,47 proc. pasakė „taip“ valdžios planui. O juk lošiama buvo ne iš kokio viruso. Ant svarstyklių buvo statoma laisvė. Bet valdžia pasitikėjo tauta, ir tauta neapvylė.
Net sovietams nepavyko jėga nutempti mūsų į laimę. O čia laisvės skonį pajutusi, beveik anarchistinė tauta. Su jos nuotaikomis reikia labai atsargiai. O ypač, kai toks stogų čiuožimo metas. Tik palei plauką. Net kai bizūnas kitoje rankoje.
