Mane, kaip ir daugelį kauniečių, šis sprendimas labai nemaloniai nustebino, nors stebėtis gal ir nereikėtų – valdant V. Matijošaičiui panašūs „pragmatiški“ sprendimai tampa „įprasta praktika“. Žinant, kas vyksta, neturiu teisės likti stebėtoju. Inicijavau LR Seimo narių, priklausančių laikinai Kauno krašto bičiulių grupei, kreipimąsi į Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, jau kitą savaitę Darbo partijos frakcijos susitikime su ministru „gyvai“ kalbėsime šia tema.
Istorinis Kauno Ąžuolynas – ne šiaip eilinis sodintas parkas!
Kauno Ąžuolyno teritorija skaičiuoja kelis tūkstančius metų, čia iki šiol auga ąžuolai senoliai. 2006 metais Kauno Ąžuolyno parkas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Šis kupinas žalumos parkas yra svarbus miesto gyventojams. Jis teikia poilsį ir atgaivą nuo miesto šurmulio. Čia renkasi šeimos su vaikais, sportuoja profesionalai ir mėgėjai, laiką leidžia senoliai.
Dėl itin retų ir griežtai saugomų vabzdžių populiacijos – čia aptiktas niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita) – Ąžuolynas priskirtas Europos gamtai svarbių teritorijų tinklui „Natura 2000“. Bet koks neigiamas aplinkos pokyčio poveikis gali pasireikšti tik po 10–25 metų, sunykus niūriaspalvio auksavabalio mikrobuveinei, ir tie pokyčiai būtų negrįžtami. Tik šis vabalas padėjo išsaugoti Ąžuolyną 2017 metais, nes ir tuomet Kauno valdžiai gyventojų protestai menkai rūpėjo.
Ciniška apgavystė ar... apsimestinis nežinojimas?
Minimas Vydūno al. 4 sklypas yra vientisoje Ąžuolyno parko teritorijoje. Yra ciniška, nes iš esmės teigiamas sprendimas – perimti visuomenės poreikiams sklypą, dėl kurio teisiniai procesai vyko kelis dešimtmečius – paverčiamas į žalingą parkui. Numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Motyvai, esą šį automobilių aikštelė tarnaus aplinkinių objektų aptarnavimui, yra neįtikinantys.
Galima būtų teigiamai vertinti ir palaikyti Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimą šį sklypą paimti visuomenės poreikiams, jei būtų siekiama sugrąžinti jį į vientisą Ąžuolyno parko teritoriją. 2012 metais taip buvo pasielgta su Kauno Dainų slėnio teritorija, kuri taip pat buvo perimta visuomenės reikmėms ir įtraukta į bendrą saugotiną Ąžuolyno parko teritoriją.
Tiesa, pasak spaudoje cituojamų Kauno savivaldybės atstovų, vertingi medžiai įrengiant automobilių aikštelę bus išsaugoti. Kokiais argumentais remiantis bus vertinamas medžių vertingumas? O jei projektą vykdant paaiškės, kad visi sklype esantys medžiai „nėra vertingi“? O jei bus elgiamasi taip, kaip kertant medžius Laisvės alėjoje, kai medžiams tirti ekspertai buvo pasitelkti tik po skandalų spaudoje, visuomenės protestų ir politikų įsitraukimo. Ekspertai nustatė, kad buvo iškirsta daug sveikų medžių. Savivaldybė apgailestavo. Dalyvavau asmeniškai šios situacijos sprendime ir supratau, kad pasitikėti Kauno valdžios rūpesčiu gamta negalime.
Kaip reiktų vertinti Savivaldybės atstovų manipuliaciją žodžiais, kad darbai planuojami ne pačiame Ąžuolyne, o sklype Vydūno al. 4? Juk kiekvienam buvusiam Ąžuolyne daugiau nei aišku – minima teritorija yra neatsiejama pačio Ąžuolyno dalis. Be to, ji iš trijų pusių supama saugomos „Natura 2000“ teritorijos.
Kas būtų, jei Kauno valdžios manipuliacija pavyktų?
Jei Kauno savivaldybės planas pavyktų ir būtų įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, gyvenimas „pagerėtų“ tik vairuotojams, tačiau tiek aplinkiniams gyventojams, tiek didelei daliai kauniečių ir miesto svečių – pablogėtų. Žmonės nori laiką leisti šimtmečius menančioje Ąžuolyno parko oazėje ir išsaugoti šios teritorijos gamtinį unikalumą ateities kartoms, o ne „mėgautis“ urbanizacija ir džiaugtis naujai atsiradusiomis parkavimo vietomis.
Sklype įrengus automobilių parkavimo aikštelę padidėtų oro ir gyvenamosios aplinkos užterštumas, kas neigiamai paveiktų tiek Ąžuolyno bioįvairovę, tiek aplinkinių gyventojų gyvenimo sąlygas. Planuojami žmonių srautai per Ąžuolyną neigiamai paveiktų ekosistemą – iki šiol lankytojų skaičius ribojamas natūraliu būdu – nėra kur parkuoti didelio kiekio automobilių, skatinant atvykti į Ąžuolyną viešuoju transportu ar dviračiais. Įrengus aikštelę, visa tai drastiškai pasikeistų. Vydūno alėjoje ir aplinkinėse gatvėse būtų sunkiai valdomi automobilių srautai renginių metu, nes jau iki pandemijos toje gatvėje susidarydavo valandinės spūstys prieš didelius renginius.
Apie galimą žalą jau nuo 2017 metų kalba ir gamtininkai ekspertai, tik akivaizdu – jų balsai Kauno vadovams nerūpi...
(Ne)apgalvota S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija ir Europos pavyzdžiai
Pagrindinis Kauno savivaldybės argumentas, kodėl Vydūno al. 4 sklype numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelė – būtinybė turėti automobilių parkavimo vietą į automobiliais į rekonstruojamą S.Dariaus ir S.Girėno stadioną atvykusiems žiūrovams.
Tenka apgailestauti, kad rengiant S.Dariaus ir S.Girėno stadiono ir Kauno Sporto halės rekonstrukcijos projektus nebuvo atsižvelgta nei į teritorijos vystymo vientisumą ir darnumą su Ąžuolynu, nei į darnaus judumo planą, nebuvo atliktas poveikio aplinkai (PAV) vertinimas. Tuo metu buvo aiškinama, kad tai bus svarstoma vėlesniuose projekto vystymo etapuose, tačiau dabar matome, kuo tai pavirto.
Priimant sprendimą Kauno savivaldybės taryba nekreipė dėmesio į gyventojų nuomonę ir Kauno bendruomenių peticiją dėl Ąžuolyno parko pertvarkymo.
Kartu nesivadovaujama Europos miestų gerosios praktikos pavyzdžiais. Pavyzdžiui, Škotijos mieste Glazgo Celtic klubui priklausantis stadionas su 60 tūkst. sėdimų vietų turi įrengtas automobilių stovėjimo aikšteles miesto prieigose „Statyk ir važiuok“, kurios skirtos ten palikti transporto priemones ir toliau keliauti viešuoju transportu link sporto objekto. Kodėl panaši praktika negalėjo būti pritaikyta ir Kauno mieste? Gyventojai ir miesto svečiai būtų skatinami naudotis miesto transportu ir/arba dviračiais – tuo pačiu taip būtų mažinama miesto tarša.
O kas toliau?
Baigdamas noriu pasidžiaugti gamtai neabejingų žmonių iniciatyvomis: asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“ sukūrė peticiją, kurią jau pasirašė beveik 10 tūkstančių žmonių, visuomeninės organizacijos ir bendruomenės tariasi su teisininkais dėl tolesnių veiksmų, galinčių padėti išsaugoti Ąžuolyno vientisumą. Seimo laikinos grupės Kauno krašto bičiuliai nariai parengė kreipimąsi į Aplinkos ministrą, kuriame rašoma: „Atsižvelgiant, kad šiuo sprendimu keliama grėsmė vieninteliam mieste ir seniausiam Europoje Ąžuolų augimvietės vientisumui, prašome pareikšti Ministerijos poziciją: ar aplinkosauginiu požiūriu Kauno Ąžuolyno parke yra leistina įrenginėti automobilių stovėjimo aikštelę parko vientisumo sąskaita?“
Noriu tikėti, kad kova už kauniečiams brangų parką bus laimėta ir Kauno valdžios veiksmai bus sustabdyti!