Taip, ji buvo tarp tų, kuriems Europos Parlamentas skyrė Sacharovo premiją gruodį. Taip, jos sulaikymas buvo pratęstas iki šių metų sausio 6, bet po to – jokių žinių. Išskyrus tas, kad pablogėjo Maryjos sveikata. Tos Maryjos, kuri įkvėpdavo Baltarusijos žmones savo šypsena ir dainomis. Argi ne tai laukia ir Aleksejaus Navalno? O pasaulio laukia tyla.

Garsus JAV diplomatas Richardas Holbrooke‘as yra pasakęs, kad diplomatija jam primena džiazą, kur visi gali nepailsdami improvizuoti pasiūlyta tema. Situacija su Baltarusija, o dabar – su Aleksejaus Navalno sufabrikuota byla, puikiai atspindi šią sparnuotą frazę. Visi pasaulio lyderiai reiškia susirūpinimą ir grūmoja pasekmėmis. Tačiau panašu, kad Aliaksandro Lukašenkos ir jį pridengusio Vladimiro Putino nebejaudina.

Mažiau Rusijos pasaulyje, daugiau pasaulio Rusijoje

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pareikalavo paleisti Aleksejų Navalną. Twitteryje. Užtat dar 2020 m. pavasarį, pirmosios COVID-19 bangos metu, ji paragino visas šalis paleisti politinius kalinius, taip sumažinant užsikrėtimų naujuoju koronavirusu riziką. Ir kai kurios šalys tai padarė. Galbūt Lietuvos užsienio reikalų ministerija galėtų priminti poniai Bachelet jos pavasario iniciatyvą ir paraginti pakartoti kvietimą, nes antroji banga pagal užsikrėtimų skaičius irgi grėsminga, o tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje užsikrėtimų skaičiai tikrai neraminantys. Jeigu jie tikslūs.

Beje, Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarės biuras turi tarptautinių sutarčių suteiktus įgaliojimus tikrinti kalinimo sąlygas visose Jungtinėms Tautoms priklausančiose šalyse. Nežinau, ar Putinas ir Lukašenka yra skaitę 2015 m. priimtą dokumentą, vadinamą „Mandelos taisyklėmis“, bet jo 83 taisyklė aiškiai numato pareigą atverti kalėjimus išorės ekspertų patikrai. Tarptautinių ir regioninių ekspertų. Taigi, pasaulis turi teisę įvertinti Rusijos kalėjimą.

Rusija buvo pašalinta arba laikinai suspenduota ne vienoje tarptautinėje organizacijoje. Ji nebedalyvauja olimpinėse žaidynėse. Bet panašu, kad Putino tai nebedirgina. Vidaus auditorijai jis gali pūsti miglą, esą supuvę Jie nori susidoroti su šventąja Rusija. Tačiau naujas kursas: mažiau Rusijos pasaulyje, daugiau pasaulio Rusijoje, – turėtų patikti Putinui kaip ašaka gerklėje.

Esu tikras, kad visos tarptautinės ir regioninės organizacijos, kurių narėmis yra Rusija ir Baltarusija, pasikasusios savo funkcijų aprašymuose, rastų punktų, kurie leidžia tikrinti žmogaus teisių padėtį šių šalių viduje: gatvėse, įstaigose, kalėjimuose.

Nuvalkiotoms frazėms apie susirūpinimą reikia hiphopo ir trilerio spalvų

Oficialiųjų sostinių grūmojimai dėl demokratijos pažeidimų Putinui ir Lukašenkai yra tarsi kasmetinė žinia: Kristus prisikėlė. Nebedirgina. Todėl turime plėsti ratą tų, kurie sako: „negerai taip“. Puikus pavyzdys: pasaulio ledo ritulio rėmėjų (Škodos ir kitų korporacijų) griežtas varžybų boikotas, jeigu jos vyktų Baltarusijoje. Šių minkštų priemonių arsenalas: nuo nė vienos tankų divizijos vis dar neturinčio Romos popiežiaus iki scenos ir ekrano žvaigždžių. Monotoniškoms frazėms apie oficialų susirūpinimą dėl demokratijos reikia hip-hopo ir trilerio spalvų.

Tai ne tik pakirbintų diktatorių sąžinę, bet ir sudomintų tema didesnę planetos dalį, o protestuotojams Rusijoje ir Baltarusijoje įkvėptų drąsos. Juk ir Šaltąjį karą laimėjo ne tik „žvaigždžių karais“ pavadintos ginklavimosi varžybos, bet ir džinsai, ir rokas, ir „Laisvosios Europos radijas“.

Buvę Lietuvos Prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė priklauso prestižiniam už demokratiją ir žmogaus teises kovojančiam Madrido klubui. Jame – ir buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, ir Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs Suomijos prezidentas, Martti Aahtisari, ir buvęs Švedijos premjeras Carlas Bildtas, ir daugelis kitų iškilių pasaulio lyderių. Galbūt mūsų buvę Prezidentai galėtų paraginti Madrido klubą aktyviau spręsti masinių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje ir Rusijoje klausimą. Štai 2015 m. klubas kreipėsi į popiežių Pranciškų dėl politinių kalinių Venesueloje ir, popiežiui tarpininkaujant, kaliniai buvo paleisti. Prieš popiežiaus vizitą į Kubą, ten buvo paleisti 3000 kalinių.

Jungtinės Tautos turi savo Taikos pasiuntinius, pasaulines daug dėmesio pritraukiančias žvaigždes: Leonardo Dicaprio, Paulo Coelho, Michealą Douglasą, Charlize Theron ir t.t. Deja, jie dirba labai kryptingai jiems paskirtose srityse arba regionuose. Ir deja, nė vienas neskirtas užšalusių (o kartais ir atšylančių, kaip Kalnų Karabachas ar Rytų Ukraina) konfliktų ir masinių žmogaus teisių pažeidimų pritvinkusiai Rytų Europai. Galbūt Lietuvos Prezidentas galėtų kreiptis į Jungtines Tautas, kad toks taikos pasiuntinys būtų skirtas. Netgi verta pasiūlyti kandidatūras.

Galbūt pilietinė visuomenė turi dar geresnių idėjų, kurias turėtų išgirsti už Lietuvos užsienio politiką atsakingos institucijos?

Kuo platesnis arsenalas ir kuo taikliau jis naudojamas, tuo didesnė diplomatinės sėkmės tikimybė.