Tai nepavyksta, kaip Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros centro viršininkui, mirusių Lietuvos piliečių suskaičiuoti, tai, jei prisiminsime kiek ankstesnę istoriją kai Alytuje degė padangų gamykla, suprasti kada tas gaisras užgeso, o kada ne.
Tada imamasi įprastos taktikos – galima tiesio išplatinti pranešimą spaudai, kad atsiprašai ir nebesukti galvos – „abonentai“ lai atsiknisa, kiek čia gali skambinėti ir reikalauti visokių elektrų.
Klasikinis ir tobulas nesugebėjimo suprasti, kas ir kaip vyksta realiame gyvenime pavyzdys ESO (Elektros skirstomieji tinklai), kurie po snygio tūkstančius gyventojų paliko be elektros.
Kaip tokioje situacijoje elgiasi įmonės vadovas? Teisingai. Galiu tik spėti, kad duoda nurodymą padalinio vadovui, kad tas pažiūrėtų kas kaimuose nutiko ir toliau užsiima savo reikalais. Kai reikalai savaime ir dar išlikusių remontininkų brigadų pastangomis nesusitvarko ir elektra kažkaip, o siaube, namų ūkiuose neatsiranda, atėjus po savaitės į darbą galima duoti komunikacijos vadovui nurodymą parašyti atsiprašymą. Tokį jautrų, kad visi suprastų, kad čia sniegas kaltas, ne įmonės vadovai ir jų strategijos. O savaitę be elektros kaimietis kai pagyvens, tai ką padarysi. Visiems taip nutinka. Beveik visame Vilniuje elektra tai buvo.
Skaitome, kad parašė mūsų brangios (tiesiogine prasme, kalbu kaip mokesčių mokėtojas) įmonės vadovas.
„Tikrai noriu atsiprašyti visų klientų ir visuomenės, kurie turėjo daug nepatogumų būdami be elektros. (...) Reikia pastebėti, kad sniego kiekis nebuvo įprastinis. Jis buvo rekordinis ir kai kuriuose regionuose, hidrometeorologų duomenimis, buvo pasiekti visų laikų rekordai per 40–60 metų“, – pridūrė ESO vadovas, Mindaugas Keizeris nurodė, kad pagrindinė gedimų priežastis yra dėl iškritusio gausaus sniego ant skirstomojo elektros tinklo oro linijų krintantys medžiai.
Tiesa, atsiprašinėti ESO jau tapo įprasta įmonės veiklos strategija. Įprasta, kaip dantis valytis. Prieš dvejus metus, kovą, jie jau atsiprašinėjo Seimo, nes nesugebėjo laiku pateikti prašomų ataskaitų, o tuometinė Lietuvos elektros energetikos asociacija nevyniojo žodžių į vatą kalbėdama apie elgesį su rangovais.
„Lietuvos elektros energetikos asociacijai (LEEA) pareiškus nepasitikėjimą valstybės valdomos įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovais, šie Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje atsiprašė už rangovams laiku nepateiktą investicijų planą, kurio nebuvimas įnešė nežinią rangovams.
Kaip posėdyje teigė LEEA vadovas Kęstutis Jauniškis, pastaruoju metu ESO esą vis dažniau ėmė piktnaudžiauti monopoline stipresniojo teise, neatsispyrė pagundai pamokyti arba pastatyti į vietą rangovus.
„Dėl to atsirado nepagarba partneriams, o strateginiai įmonės tikslai, planavimas ir komunikavimas atsidūrė antrame plane. Mūsų manymu, pagrindinė daugelio problemų priežastis – neigiamas požiūris į rangovus, gamintojus ir apskritai į privatų verslą. Kenkėjai, kuriems rūpi tik uždirbti pelno – toks yra požiūris į mūsų įmones, kuriančias darbo vietas, dirbančias skaidriai ir mokančias didžiulius mokesčius valstybei“, – sakė K. Jauniškis.
Ilgai laukti nereikėjo.
ESO atsiprašinėjo ir pernai kovą, kai 130 tūkst. vartotojų buvo palikti be elektros kilus vėjui – o stebukle, vėl buvo kaltos lūžtančios šakos.
Įdomu tai, kad būna ir tarpinių atsiprašymų. Šį savaitgalį atsiprašė ir ESO klientų aptarnavimo vadovė.
Savaitgalį socialiniuose tinkluose prieštaringų vertinimų sulaukė ESO klientų aptarnavimo vadovės įrašas feisbuke, kuriame ji paragino „verkiančius ir zyziančius“ elektros neturinčius žmones pačius nusikasti sniegą. Vėliau ji atsiprašė dėl savo įrašo, sakydama, kad suklydo dėl nuovargio.
Apie šios tarnybos darbo kokybę šį kartą nekalbėsiu, nes kai kurie klientai po keletą kartų gavo žinutes, kad jų namuose jau yra elektra, arba kad gedimas sutvarkytas ir po kelių valandų elektra atsiras ir šaldytuvas vėl pradės birgzti. Arba tai, kad operatoriai aiškino, jog prasidėjo smarkus snygis pajūryje ir ten tūkstančiai vartotojų liko be elektros, todėl Dzūkijai teks palaukti. Tiesa, po to pranešimų apie katastrofą pajūryje nebebuvo.
Pradėkime nuo to, kad žmonės, kurie realiame gyvenime liko be elektros, mielai būtų su savo traktoriais ir benzino pjūklais išėję į mišką ir išvalę privažiavimus iki linijų, kad elektrikams beliktų tik privažiuoti ir sutvarkyti gedimą, o ne valandų valandas pjaustyti šakas.
Tačiau realaus, o ne virtualaus, gyvenimo skirtumas yra tas, kad visi puikiai supranta, jog jei kaip vienišas kaubojus su savo benzino pjūklu patrauksi į mišką ir imsi kovoti su virstančiais medžiais, turėsi įvairių nemalonumų su valdiškais namais. Norint, kad procesas vyktų sklandžiai, su į neviltį kritusiais „abonentais“ turi kalbėti to turto savininkai – to paties ESO atstovai, arba jų deleguoti žmonės, galintys prisiimti atsakomybę už pjaunamą medį.
Taip jau veikia mūsų teisinė sistema. Galų gale, iš kur vartotojui žinoti kur yra gedimas ir kur būtina jį taisyti. Apibendrinant – norint, kad tau padėtų, turi ir pats įdėti šiek tiek pastangų.
Žinoma, galima palikti viską saviems elektrikams ir nesukti galvos. Taip ramiau. Gal čia ir yra ta nuolatinių atsiprašymų priežastis – gerinant ataskaitas kenčia miškuose nutiesti laidai, apie ką pernai užsiminė K. Jauniškis? Galbūt įmonės vadovai tiesiog nesusitvarko su savo pareigomis ir jei keletą metų jų pagrindinis pasirodymas viešumoje yra sakinio „atsiprašau, bet radau kas dabar kaltas“ variacijos jie netinkami šioms pareigoms.
Kaip ir klausimai kontroliuojančiai „Ignitis“ grupei – akcijas išplatinote, premijas pasiskyrėte, o kas vyksta realiame pasaulyje ar domėjotės?
Taip, aš suprantu, kad dabar fantastiškas laikas paprašyti 2,5 mlrd. eurų tam, kad „linijas būtų galima sukišti po žeme ir lūžtančios šakos jų nenutrauks“. Tačiau sakau tiesiai – nenoriu, kad taip nutiktų, nes netikiu, kad šios įmonės vadovai sugebės projektą įgyvendinti taip, kad jis atneštų naudą visuomenei. Manau, kad ir Prezidentui Gitanui Nausėdai, išsprendusiam ambasadorių neskyrimo klausimą, būtų laikas užduoti klausimus, o kas gi realiai vyksta valstybinėse monopolinėse įmonėse. Čia tik pasnigo, o jei bus karas, didesnė stichinė nelaimė – Lietuva sustos ir nugrims į tamsą? Iki kokio taško mes atėjome. Nereikia pradėti ieškoti milijardų. Pradžioje gal vertėtų apsikuopti?
Pabaigai dzūko, kuris, neturėdamas elektros, nepatingėjo užsukti į mišką ir pažiūrėti, kaip atrodo laidai, įspūdžiai.
Tačiau šiame pasaulyje yra ir gerų žinių. Pasidžiaukime žmonių sėkme.
„Detalizuoti nenurodytų skaičių verčių negalime dėl viešai neatskleistos informacijos apribojimų“, – teigia „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius ir pakartojo viešai skelbtą informaciją.
Grupė vadovams ketina išmokėti iki 212 tūkst. eurų dabartine akcijų verte: maksimalus siūlomų įsigyti akcijų skaičius yra 9497, jų nominali vertė – 22,33 Eur.
Iš šios sumos liūto dalį atriektų grupės vadovas Darius Maikštėnas – iki 2265 akcijų, kurių nominali vertė 50,6 tūkst. eurų.
Kiti grupės vadovai gautų maksimaliai po 1178 akcijas (26,3 tūkst. eurų), daugiau nei po 600 akcijų galėtų gauti ir valdomų įmonių – ESO, „Ignitis“, „Ignitis gamyba“ ir „Ignitis renewables“ – generaliniai direktoriai.
Pagal galiojančią GPM lengvatą, už įgyjamas akcijas nereikės mokėti pajamų mokesčių, jei akcijos įsigyjamos praėjus 3 metams nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo.
