Smulkių verslų savininkai negali užsiimti savo veiklomis ir sunkiai verčiasi gaudami menkas išmokas, nerimauja, galvodami apie neaiškią savo ateitį. Mokyklinio amžiaus vaikus auginančius tėvus vargina vaikų nuotolinis mokymasis namuose ir jų pačių nuotolinis darbas, kai tenka ir į rimtus skambučius atsakinėti, ir dokumentus ruošti, ir padėti atžaloms.
Dalis vaikus auginančių ir į darbus einančių nerimauja dėl namuose liekančių mokinukų ir jų mokslo rezultatų. Pedagogai susiduria su sunkumais, kai reikia motyvuoti prie ekranų sėdinčius ir labiau žaisti ar filmus žiūrėti nei mokytis norinčius moksleivius. Dėl nuolatinės trinties namuose daugėja ir šeimyninių konfliktų, auga skyrybų grėsmė. Ligoninių (ypatingai didesnių) priimamieji nesutalpina nerimaujančių dėl savo sveikatos būklės.
Istorijas galima būtų tęsti, tačiau šį kartą apsiribosiu tik sergančiųjų situacija ir paminėsiu, kaip bendromis jėgomis ieškome būdų jiems padėti. Tuo tikslu ir buvo dar praėjusių metų pabaigoje įsteigta Seimo laikinoji darbo grupė „Dėl sveikatos paslaugų suteikimo ir prieinamumo COVID-19 epidemijos sąlygomis“.
Ką daryti, kai taisyklės ir ribojimai sutrukdo gauti pagalbą?
Didžiausius sunkumus ir nerimą šiuo metu patiria žmonės, kurie turi vienokių ar kitokių sveikatos problemų. Jiems kyla daug klausimų, šeimos gydytojai ne visuomet pajėgūs į juos atsakyti, žmogus lieka vienas su savo bėdomis ir fiziniu skausmu. Kai gruodžio mėnesį laikinos Seimo darbo grupės vardu kreipėmės į pacientų organizacijas, pirmieji atsiliepė POLA – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija. Jos vadovė Neringa Čiakienė pasidalijo onkologinų ligonių patiriamomis problemomis, paprašė padėti jas spręsti.
Pavyzdžiui, įvedus judėjimo kontrolę išaiškėjo onkologiniams ligoniams (ir ne tik jiems) kilę sunkumai vykti pas medikus į kitas savivaldybes. Pagal tuo metu galiojusią tvarką, ligonį į gydymo įstaigą galėjo vežti tik šeimos narys. Tačiau visi puikiai žinome, kiek yra vienišų žmonių, o ir turint artimųjų ne visi jie vairuoja, ne visi turi automobilius. Ką daryti tokiu atveju? Sergantys žmonės liko be pagalbos! Negelbėjo ir gydytojo išrašytas siuntimas, jei automobilio vairuotojas ne ligonio giminaitis.
Kreipėmės su darbo grupe į Vidaus reikalų ministrę ir situacija buvo itin operatyviai išspręsta. Labai gerai, kad žmonės informuoja ir ieško pagalbos, nes taisyklės visada turi trūkumų ir nebūna pritaikytos visiems gyvenimo atvejams. Ieškant sprendimų jie dažniausiai randami.
Sprendimus geriausiai sufleruoja praktinės situacijos
Teoriškai galime samprotauti apie pagalbą tiems, kuriems jos reikia, tačiau nebūtinai gebėsime išsiaiškinti tikruosius žmonių poreikius. Todėl labai svarbu yra bendrauti ir bendradarbiauti. Šiuo atžvilgiu POLA vadovė labai padėjo laikinai darbo grupei išsiaiškinti onkologinių ligonių patiriamus sunkumus šiuo karantino (ir ne tik jo) laikotarpiu. Neringa Čiakienė dalyvavo atvirame nuotolinės darbo grupės posėdyje ir detaliai nupasakojo, kas yra iš tiesų sunku onkologiniams ligoniams, ir kokius sprendimo būdus mato pati asociacija.
Visi turime savo požiūrį į vieną ar kitą situaciją, problemą ir labai gerai, kad, šiuo atveju, pavyksta „prie vieno stalo“ susėsti ir ligonių atstovams, ir skirtingų frakcijų Seimo nariams. Tokiu būdu situaciją galima įvertinti iš skirtingų rakursų, o diskusijų metu gimsta racionaliausi sprendimai. Galiu tik pasidžiaugti, kad sprendžiant realias problemas išnyksta partiniai skirtumai, nelieka ideologinių nesutarimų, o svarbiausiu tikslu tampa visus vienijantis noras padėti kenčiantiems žmonėms.
Elektroninė registracija pas gydytojus: kas padaryta ir ką būtina kuo skubiau atlikti
Visi žinome, kas nutinka, kai pacientas gauna šeimos gydytojo siuntimą pas gydytoją specialistą. Prasideda tokių specialistų paieška ir bandymai pas juos užsiregistruoti.
Beje, tikrai ne visi girdėjo, kad daugelis gydymo įstaigų jau atsisakė pacientų registracijos per sergu.lt sistemą ir perėjo prie išankstinės pacientų registracijos sistemos (IPR) per e.sveikata portalą. Nuo šių metų balandžio mėnesio sveikata.lt nustos veikti, visos internetinės registracijos vyks tik per IPR (pasijungimo adresas https://ipr.esveikata.lt/). Svarbu žinoti, kad į dalį įstaigų (nuo sausio mėnesio pas LSMU Kauno Klinikų gydytojus) galima registruotis tik per IPR sistemą.
Šiuo metu vienas iš prioritetinių spręstinų klausimų – gydymo įstaigų ir gydytojų duomenų bazės pildymas. Svarbu, kad norėdamas registruotis pas gydytojus pacientas rastų kuo platesnį įstaigų tinklą ir specialistų pasirinkimą. Šiam tikslui pasiekti svarbu, kad pačios ligoninės ir poliklinikos kuo skubiau jungtųsi prie sistemos, registruotų ten dirbančius medikus, jų darbo laikus. Tokiu atveju ligoniui atsiveria platesnis specialistų pasirinkimas ir, jei reikia skubios konsultacijos, jis gali rinktis įvairiuose miestuose ir gydymo įstaigose dirbančius gydytojus.
Siūlymą dėl spartesnio sveikatos priežiūros įstaigų jungimosi prie internetinės pacientų registracijos informacinės sistemos įtraukėme į Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) parengtų rekomendacijų sąrašą. Registracijos problemą įvardijo ir POLA vadovė. Manome, kad siūlomi sprendimai palengvins ir pacientams lengviau registruotis pas gydytojus, ir pačioms gydymo įstaigoms stebėti registracijas, planuoti įstaigų apkrovas, pasiruošimą pacientų priėmimui tiek karantino laikotarpiu, tiek jam pasibaigus.
Be to, manome, kad Registrų centras turėtų operatyviai reaguoti į Sveikatos priežiūros įstaigų ir gyventojų pastabas dėl ISP IS trūkumų ir operatyviai jas spręsti.
Didelei daliai ligonių vis dar patogiau registruotis telefonu
Ne visi žmonės turi galimybes registruotis internetu, o dalis vyresnio amžiaus žmonių visai nenaudoja išmaniųjų technologijų. Jiems patogiausia naudotis telefonu ir tokiu būdu užsitikrinti registraciją pas reikiamą gydytoją. Beje, kaip pažymi LSMU Kauno Klinikų direktorė valdymui ir plėtrai Eglė Ramanauskienė, pas juos per IPR sistemą registruojasi vos 20 procentų žmonių. Visi kiti telefonu skambina į registratūrą. Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika pastebi, kad yra tik apie 5 proc. pacientų, kurie patys paslaugai registruojasi per IPR. Visi kiti arba atvyksta tiesiai į įstaigą, arba skambina. Dėl to yra daug didesnis registracijos telefonu reikalingumas.
Esama realybė diktuoja ir galimus sprendimus bei rekomendacijas. SAM pasiūlėme raginti asmens Sveikatos priežiūros įstaigas plėsti savo telefonijos apimtis, diegti automatinius atsakymus (skriptus), kurie informuotų, kad skambutis užregistruotas, o darbuotojas susisieks artimiausiu metu. Tokiu būdu būtų aptarnaujami visi skambučiai, pacientai sulauktų informacijos ir turėtų galimybę patekti pas gydytojus. Dabar neretai nutinka taip, kad valandą ar net ilgiau bandydamas prisiskambinti į registratūrą žmogus nusivilia ir tokiu būdu net ne visuomet patenka pas reikiamą specialistą, o negydoma liga progresuoja.
Ateityje, įvykus pilnai įstaigų integracijai į ISP IS, siūlome steigti nacionalinį skambučių centrą. Jis pagelbėtų gyventojams, kurie negali efektyviai naudotis elektroninėmis priemonėmis. Manome, kad ne pandemijos metu tam galima panaudoti jau veikiančią struktūrą (trumpąjį numerį 1808). Joje dirbantys žmonės jau įgudę greitai ir operatyviai atsakyti į skambučius, nukreipti žmones pagal jų nupasakojamą situaciją.
Socialinės paslaugos ir realūs sprendimai per socialinius paketus
Darbo grupėje aptarėme ir ne vien su tiesioginėmis gydymo paslaugomis susijusias problemas. Kaip paminėjo POLA vadovė, dalis žmonių, atvykę į didesnius miestus dienos procedūroms, susiduria su apsigyvenimo problema. Ne visi turi draugų, giminaičių tame mieste, kur gydosi, neišgali mokėti už viešbučius ar nuomotis būstą.
Tai galima išspręsti diegiant socialinius paketus, kuriuos galėtų sudaryti skirtingos paslaugos, palengvinančios sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir/ar socialines paslaugas.
Pavyzdžiui, vienas iš sprendimų – karantino laikotarpiu išnaudoti viešbučius, kurie dėl ribojimų negali teikti apgyvendinimo paslaugų, sudarant galimybę juose apsigyventi pacientams, atvykstantiems iš atokesnių rajonų periodinėms dienos onkologijos procedūroms (pvz., radioterapijai). Perspektyvoje siūlome aktyviau skatinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus, steigiant prie sveikatos priežiūros įstaigų nebrangias apgyvendinimo paslaugas teikiančius viešbučius.
Kaip viena iš sudėtinių socialinio paketo dalių galėtų būti pavėžėjimo, socialinio taksi paslauga. Darbo grupė rekomenduoja savivaldybėms aktyviau teikti gyventojams šias paslaugas pandemijos metu onkologinėmis ir kitomis ligomis sergantiems pacientams, kuriems reikia vykti į III lygio centrus konsultacijoms, diagnostikos ir gydymo procedūroms. Jei gyventojai neturi galimybių (arba jos ribotos) gauti vaistus, jie turėtų būti pristatomi į namus, užtikrinant ambulatorinę slaugą.
Išgirdę onkologinės ligos diagnozę žmonės pasijunta nesaugūs tiek dėl savo sveikatos ir išgyvenimo perspektyvos, tiek dėl savo pačių ribotų galimybių išspręsti kylančius sunkumus. Socialinių paslaugų paketas padėtų jaustis reikalingais, svarbiais, nepaliktais likimo valiai.
Turime suprasti, kad nė vienas nesame apdraustas nuo sunkių ligų. Jos gali užklupti ir mus pačius, ir mūsų mylimus žmones. Šioje situacijoje negali būti nė kalbos apie tai, kad tai – tik svetimas skausmas, kuris mūsų neliečia ir tik tų žmonių problema. Savalaikiai sprendimai gali padėti daugeliui, todėl juos būtina įgyvendinti.
Kuo jau dabar galime prisidėti kiekvienas mūsų, kad sergantis žmogus pasijustų geriau?
Galėčiau vardinti visus Sveikatos apsaugos ministerijai parengtus laikinos darbo grupės siūlymus – tai ir ankstyvosios onkologinių bei kitų ligų patikros programų efektyvinimas, ir platesnė informacijos sklaida, kad žmonės žinotų, kur ir kada gali kreiptis, ir nuotolinės prekybos receptiniais vaistais diegimas, ir dar daugybė kitų sprendimų. Tai yra darbas, kurį atlieka laikinosios Seimo darbo grupės „Dėl sveikatos paslaugų suteikimo ir prieinamumo COVID-19 epidemijos sąlygomis“ nariai, SAM darbuotojai, pacientų organizacijos ir pan.
Tačiau yra kai kas, ką galime atlikti kiekvienas iš mūsų. Esame žmonės ir gyvename tarp žmonių. Labai svarbu ne tik šiuo karantino laikotarpiu matyti, kam reikalinga pagalba ir ją pasiūlyti. Gal kaimynas ar giminaitis serga ir neturi kaip patekti pas gydytojus? Gal bičiulis patyrė traumą ir negali įsigyti vaistų ar reikiamų produktų? Gal vienišas pažįstamas, artimasis neturi su kuo pabendrauti ir nedrįsta skambinti tiems, kurie, jo nuomone, užsiėmę darbais, reikalais ir neturės jam laiko? Gal kažkas nemoka prisiregistruoti pas gydytoją? Gal yra žmogus, kuris nežino, kur kreiptis dėl savo sveikatos problemų, o šeimos gydytojas neturi laiko atsakyti į visus kylančius klausimus?
Apsidairę aplink save atidžiau galime matyti, kad yra pakankamai daug žmonių, kuriems galime padėti. Dažniausiai ta pagalba būna paremta asmeninėmis pastangomis ir trupučio laiko paskyrimu. Į mus, kaip Seimo narius, taip pat nuolat kreipiasi žmonės su įvairiais klausimais, problemomis. Jei tik galime, visuomet padedame arba nukreipiame ten, kur žmogui bus suteikta reikiama informacija ar pagalba.
Raginame nelikti abejingiems vienas kitam. Pagalba kitiems lengvina ir mūsų pačių psichologinę būseną. Tas labai aktualu šiuo suvaržymų laiku. Galbūt nepavyks išspręsti kito žmogaus problemų, tačiau vien tai, kad jį išklausome, jau yra rimta pagalba. Visiems svarbu žinoti, kad bėdai ištikus neliks vieni. Emocinis palaikymas dažnu atveju įgalina patį žmogų ieškoti sprendimų ir juos rasti.
Dėl to pasistenkime daugiau laiko ir dėmesio skirti ne tik sau ir savo poreikiams, bet ir šalia esantiems. O svarbiausia tiems, kurie yra vieniši ir neturi su kuo pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais. Kartais reikia labai nedaug, tik trumpo pokalbio telefonu ar nedidelės pagalbos, ir kitas galės pasijausti geriau. Kuo daugiau supratimo, atjautos ir empatijos aplink save skleisime, tuo greičiau pastebėsime teigiamus pokyčius mūsų visuomenėje.
Kaip ir iki šiol visi, susiduriantys su problemomis sveikatos apsaugos srityje, gali jas aprašyti ir siųsti el.paštu mindaugas.puidokas@lrs.lt. Situacijos bus vertinamos ir analizuojamos darbo grupėje, ieškomi bei siūlomi sprendimai. Būkime visi sveiki!