Dabar vyksta tai, ko niekas pandemijos pradžioje nenujautė ir nenumatė. Nes buvo pasakyta: atsiras vakcina, pradėsime visi drauge sveikti. Vakcina atsirado, bet prasidėjo ne masinis sveikimas, o arši pokerio partija. Su blefavimo meistrystėmis, su neaiškiomis žaidėjų pozicijomis, kurios pradėjo aiškėti tik šią savaitę.

Vylėmės, kad pusbrolių iš Bruklino Charleso Pfizerio e Charleso Erhardto firma mus išgelbės nuo kovidinio maro. Nes juk Amerika kadaise maloniai gelbėjo nuo rudojo maro atidarydama Antrąjį frontą. Šįsyk frontas skystas: „Pfizer“ gelbėja pirmiausiai Ameriką, paskui Izraelį, o kiek liks – pajėgiantiems mokėti. „Moderna“ dairosi į turtingiausius.

Europą šįsyk turėjo gelbėti savi – britų ir švedų bendrovė „AstraZeneca“, padedama Oksfordo universiteto farmacijos išminčių.

Pigus, masinei publikai sumodeliuotas skiepas turėjo mums, po velnių, pagaliau suteikti galimybę leisti vaikus į mokyklą, lepintis SPA baseinuose, vakarieniauti restorane. Ir todėl mes smarkiai nervinomės, kad Europos vaistų agentūra EMA Amsterdame gaišta brangų laiką, kažką ten tiria, kažkuo abejoja, kažkodėl neaprobuoja.

Aprobavo. Bet nieko gero. Vakcinų karas įsivažiavo kaip reikiant: Europa prieš Ameriką. Londonas prieš Briuselį. Eurokomisarai prieš Big Pharma direktorius.

Verslas prieš valstybių konglomeratus. Kas laimėjo? Antivakseriai! Jie patenkinti juokiasi: argi nesakėme, kad imunitetą stiprinančios žolelių arbatos patikimesnės už skiepus su šimpanzių išskyromis? Bent jau nervų negadina!

Vakcinų karas įsivažiavo kaip reikiant: Europa prieš Ameriką. Londonas prieš Briuselį. Eurokomisarai prieš Big Pharma direktorius. Verslas prieš valstybių konglomeratus. Kas laimėjo? Antivakseriai!

Daugiausiai nervų laukiantiems skiepų šią savaitę sugadino „AstraZeneca“ boso angliška formuluotė „best effort“ – didžiausios pastangos. Britų-švedų farmacijos gigantui vadovauja monsieur Pascal Soriot – grynakraujis prancūzas. O prancūzai, kaip žinia, moka emocingai kalbėti. Romos „La Repubblica“ uždavė jam paprastutį klausimą: „Kodėl nesilaikote sutarčių?“ Ir tada monsieur Pascal ant vakcinų pokerio stalo išmetė stiprią kortą, kurios Briuselyje niekas nesitikėjo: „Sutartyje su ES nėra jokių konkrečių įsipareigojimų. Mūsų pasirašytoje sutartyje yra tik žodžiai: „best effort“ – „pasistengsime kaip įmanoma geriau“.

Panašiai diktante klaidų pridirbęs mokinys pasižada mamai, tėčiui ir mokytojai, kad kitą kartą pasistengs kaip įmanoma geriau. Ponios ir ponai – ar supratote? Laukiantys skiepų paso vasaros kelionei į Kretos pliažą, laukiantys galimybės sirgti už „Žalgirį“ arenoje, o ne prie televizoriaus, laukiantys leidimo treniruoklių salėje nusimesti karantino lašinius ir visi kiti, nelaukiantys nieko stebuklingo, o tik normalaus vakcinuotų žmonių gyvenimo. Laukite toliau.

Skiepų šiek tiek yra, šiek tiek bus, vakcinavimo vodevilis po truputį ir toliau mus džiugins, su pagreitėjimais ir naujais sensacingais užstrigimais. Ar vasaros viduryje jis jau bus pasibaigęs? Nejuokinkime vakcinų pokerio lošėjų. Gal ir bus šiek tiek įsibėgėjęs, bet tik tuo atveju, jeigu, neduok Dieve, trečioji COVID – 19 mutacijų banga nebus mūsų užliejusi anksčiau už pažadėtas vakcinas.

Na, bet jeigu skiepų fabrikas kažkur vėl užlūžtų arba patyliukais imtų gaminti į kairę, tarkime, pinigingajai Saudo Arabijai arba San Marinui, pykti nereikėtų. Reikėtų prisiminti monsieur Pascal „best effort“. Turime ne taip ir mažai – nuoširdų pažadą stengtis. Skaičių jame, žinoma, nėra. Bet nuo kada skaičiai tapo nuoširdūs?

Vis tik „AstraZeneca“ su Oksfordu turi dar vieną stiprią kortą, mielaširdingą skaičių, kuris net Romos popiežių sujaudintų: nulis. Tiek ši įmonė planuoja uždirbti iš vienos skiepų dozės!

Farmacijos verslo pasaulyje skelbimas apie nulinį uždarbį už strateginę vakciną skamba kaip išganymo stebuklas. Netikite? Nueikite į „AstraZeneca“ ir atlikite auditą. Arba paprašykite Briuselio komisarų, kad parodytų sutartį.

Vis tik „AstraZeneca“ su Oksfordu turi dar vieną stiprią kortą, mielaširdingą skaičių, kuris net Romos popiežių sujaudintų: nulis. Tiek ši įmonė planuoja uždirbti iš vienos skiepų dozės!

Neparodys! Pokerio lošėjai tokių kvailysčių nedaro! Vakcinų kainos, tiekimo apimtys ir terminai, abipusiai įsipareigojimai – viskas pažymėta riebiu grifu „top secret“ – visiškai slaptai.

Tolimesnė vakcinų pokerio partijos eiga: blefavimai. Kadangi abi pusės – tiek gamintojas, tiek pirkėjas (Briuselis), griežtai sutarė neatskleisti sutarčių detalių, kadangi monsieur Pascal pirkėją (Briuselį) kvailinančią detalę – „best effort“, jau atskleidė, tai dabar pirkėjas (Briuselis) atakuoja: atverskime kortas, išslaptinkime sutartis ir parodykime vakcinų laukiantiems europiečiams, kuris čia yra teisuolis, o kuris – gudruolis.

EK pirmininkė U. von der Leyen gėdina vakcinų gamintojus: „Nepamirškite: ES jums davė daug eurų tyrimams ir vakcinų gamybos vystymui (Vilnius į bendrą katilą iš biudžeto taip pat metė 2,5 milijono eurų). „AstraZeneca“ nekaltai šypsosi ir nė nemano susigėsti: „Taip, bet Londonas sutartis pasirašė anksčiau už jus, todėl jie turi pirmumo teisę“.

O tada nebeatlaiko pietietiški ES sveikatos apsaugos komisarės Stellos Kyriakides nervai: „Prie ko čia pirmumas? Juk ne kvartalo mėsinėje veiksmas vyksta!“ Atkreipiu skaitytojų dėmesį: šio teksto pavadinimas – anaiptol ne žurnalistinė autoriaus provokacija, o eurodiskursas. Į klausimą „kur atsidūrėme – mėsinėje ar vakcinų dalybose?“ atsakymas galėtų būti toks: stumdomės dėl vakcinų taip, kaip stumdomės dėl gražiau atpjautos nugarinės eilėje pas kvartalo mėsininką.

Į klausimą „kur atsidūrėme – mėsinėje ar vakcinų dalybose?“ atsakymas galėtų būti toks: stumdomės dėl vakcinų taip, kaip stumdomės dėl gražiau atpjautos nugarinės eilėje pas kvartalo mėsininką.

Įdomu tai, kad tą pačią skerdieną Londonas ir Briuselis bando pjaustyti dviem skirtingais peiliais. Londono nuomone, du „AstraZeneca“ fabrikai Britanijoje turi gaminti vakcinas tik britams, o du fabrikai Europoje – europiečiams. Briuselis sako, kad visi keturi fabrikai turi gaminti tai, kas numatyta sutartyse. Ir žada aiškintis, kodėl tiedu fabrikai Europoje taip prastai – net 75 proc. mažiau gamina. Tokios kalbos britams nelabai patinka. Londono „The Sun“ muitinės dokumentų patikrą vadina „euromafijos“ siautėjimu.

Įtakingasis Europos Komisijos latvis Valdis Dombrovskis, kaip visada, stengiasi dėl visų europiečių, dėl lietuvių – taip pat. Jis kalba apie vakcinų gamybos viešumą ir skaidrumą. Pagaliau! Ką tai reiškia? Siaubingai daug: tiek farmacijos pokerio lošėjai, tiek kaimo felčeriai žinos, kiek vakcinų „AstraZeneca“ ir „Pfizer“ Europoje pagamino ir pardavė britams, kiek arabams, o kiek liko jiems – Europos kaimo felčeriams.

Žinoma, monsieur Pascal šaunųjį latvį Valdį ir visą EK, ir mus visus, laukiančius vakcinų gali pasiųsti toliau – pas legendinį anglų mėsininką. Neoficialiais duomenimis, vienašališkas sutarties nutraukimas „AstraZeneca“ kainuotų 20 proc. kontrakto vertės, kuri siekia 336 milijonus eurų.

Farmacijos banginiams tokios netesybos, tokie pinigai – kaip aperityvas prieš vakarienę. Klausimas: kas tokiu atveju nutiktų su mumis? Su vasariška kolektyvinės imunizacijos vizija? Atsakymas: būtų skelbiama nauja vizija, naujas optimizmas, naujas tikėjimas. Gal, pavyzdžiui, „Johnson&Johnson“ norės mus išgelbėti? Kas ten žino – gal netgi didžiausiomis pastangomis.

POST SCRIPTUM. Po to, kai buvo parašytas šis tekstas Europos Komisija ryžosi paviešinti slaptą sutartį su „Astra Zeneca". Joje lieka daug užtušuotų punktų, pavyzdžiui, apie vakcinų kainas, tačiau aiškėja štai kas: "Astra Zeneca" vadovas Pascal Soriot žurnalistams melavo apie „best efforts". Ši formuluotė galėjo būti taikoma vakcinos kūrimo procesui, o ne gamybai ir pardavimui. Farmacijos įmonė įsipareigojo patiekti ES konkretų dozių kiekį, tačiau vienašališkai jį sumažino 60 proc.