Nuvilsiu gerbiamą aplinkos ministrą, šioje vietoje viešųjų ryšių, grindžiamų vien tuščiu kalbėjimu apie laisves, – neužtenka. Teks savo idėjų teisingumą visuomenei ir aplinkosaugos bendruomenei įrodyti darbais. Reikės pateikti ir argumentus, ir rasti kompromisą, ir gebėti diskutuoti, o ne vien kažką kaltinti.
Perduodami jums ir jūsų komandai darbus, mes minėjome, kad kilo klausimų dėl miškų ir Europos atsakingos institucijos prašo patikslinimų. Neišgirdote? Tik dabar jums priminė atsakingi ministerijos darbuotojai? Bet laiko iki vasario vidurio parengti atsakymą dar turite. Neabejoju, kad netgi žinote atsakymą, bet nedrąsu parašu patvirtinti. Dėl to ieškote kaltų?
Aplinkos ministras meistriškai akcentuoja tik tai, kas jam patogu. Bet tiesa yra ta, kad mes Europos Komisijai pateikėme dalinį atsakymą dėl Miškų įstatymo, ir tik dėl kai kurių jos klausimų paprašėme atidėti terminą, nes norėjome parengti išsamų atsakymą, turėti laiko diskusijai. Palikti atsakymą kitai Vyriausybei (šiuo atveju kitam ministrui) jokių intencijų nebuvo, nes, jei pamenate, mes irgi dalyvavome rinkimuose ir tikėjomės pergalės.
Priminsiu pono Simono Gentvilo pasiūlytą dėl Miškų įstatymo pakeitimo projektą, užregistruotą 2019-07-16, kur buvo siūloma: „Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 5 proc. visos Lietuvos privačių miškų savininkų valdų ploto“. Pritarus tokiam pasiūlymui atsiveria galimybė visus privačius miškus koncentruoti dvidešimties asmenų ar įmonių rankose. Tačiau Seimo nariai matydami tai tokiam projektui nepritarė. Tad atėjęs į ministrus, S. Gentvilas jau kitu būdu stengiasi prie to grįžti.
Ir kaip įdomiai viskas pasukama. Keista skaityti, kad jūs laimėjote rinkimus ir dabar, panašu, laikote tai didžiausia nesėkme, nes kasdien guodžiatės, kad reikia daug dirbti, už priimtus sprendimus atsakyti asmeniniu parašu? Bet po tais žodžiais tikriausiai slepiasi visai kiti dalykai, nes puikiai turi S. Gentvilas žinoti, jog darbai nesibaigia ir neprasideda su rinkimais. Dažniausiai darbus reikia tęsti, spręsti kylančias problemas ir idealu, kai valstybėje yra tęstinumas, ko nepasakysi šiuo klausimu – ne visiems rūpi, kad Lietuvoje vešėtų miškai, verčiau iš jų medienos užsieniečiai lobtų... ir dar noriu priminti, kad prie visos jūsų tuo metu skleidžiamos ir visuomenę klaidinančios, prieš mus nukreiptos propagandos apie neva kertamą Girulių mišką ir saugomų miškų naikinimą, miškingumas valstybėje didėjo. Ir tai buvo daroma ne tam, kad kažkas ateityje gerai uždirbtų, ypač atėjus į valdžią Jums, liberalams, kurie iš visko matote tik verslą ir pelnus.
Jei nesutinkate su pradėtų darbų kryptimi – jūsų teisė tai keisti, bet vienašališkai to negalite daryti neprisiimdami jokios atsakomybės, neklausdami visuomenės, ar jie sutinka su jūsų siūlomais sprendimais. Nesitikiu, kad pakviesite konstruktyviai diskusijai ir išgirsite argumentus. Bet juos išgirdo 90 Seimo narių, tarp kurių ir dabar valdančios daugumos atstovai.
Objektyvumo dėlei priminsiu, kad turite Vyriausybėje ministrą, kurio darbus (ne vieną vėluojantį, nepabaigtą, aplipdytą keistais sprendimais) aš taip pat paveldėjau. Kaip antai:
Europos Komisija pažeidimo dėl nuotekų direktyvos netinkamo įgyvendinimo nagrinėjimo procedūrą pradėjo 2017 m. vasario mėnesį, pateikusi oficialų pranešimą. 2019 m. pradžioje Europos Komisija paprašė dar kartą pasiaiškinti dėl nuotekų direktyvos. Ar tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui neturite klausimų dėl jo nepadarytų darbų? Kai perėmėme darbus 2019 m. balandį – priėmėme konkrečius sprendimus, kaip tvarkytis su pažeidimu, nesigręžiodami atgal ir nemojuodami šlapia nuo ašarų nosine: ir dėl Kėdainių valyklos, ir papildomo finansavimo vandentvarkai, ir dėl struktūrinių pertvarkų, kad vandentvarkos sistema veiktų kuo efektyviau.
Natūralu, kad susidūrėme ir su nenoru keisti patogią, nepotizmu persunktą vandentvarkos sistemą, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir mūsų paviršinių vandenų būklė. Natūralu, kad siūlymus ir sprendimus reikia įgalinti ir rezultatams reikia laiko.
2018 m. Europos Komisija konstatavo, kad Lietuva per mažai teritorijų paskelbė buveinių apsaugai svarbiomis vietovėmIs. Gal aplinkos ministras norėtų paklausti, kiek jo kolega Kęstutis Navickas tuomet nuveikė šiai problemai spręsti, atliko studijų, vertinimų, kad sprendimai būtų efektyvūs, optimalūs? Kiek nuveikta ne pinigų dalybų auksiniam vabalui, bet sprendimų, kurie nesupriešintų žmonių ir išsaugotų gamtą?