Visgi daugybinė pilietybė yra galima išimtiniais atvejais esant tam tikroms aplinkybėms – išvykusiems iki 1990 m. kovo 11-osios, tremtiniams, jų vaikams ir anūkams. Tokios išimtys yra numatytos Pilietybės įstatymo 7 str. Labai svarbi išimtis papildė buvusį sąrašą 2015 m. pabaigoje, kuomet vaikams, gimimu įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę ir kartu kitos šalies pilietybę, buvo leista jas abi išlaikyti.
Tiesa, tokia įstatyme numatyta išimtis „pamiršo“ kitus vaikus – tuos, kurie negalėdami pasirinkti savo likimo dar iki pilnametystės pateko į kitą šalį ir įgijo tos šalies pilietybę. Viena iš jautrių asmenų grupių – vaikai – nebuvo apsaugoti įstatyme numatytų išimčių prasme. Nepilnamečiai Lietuvos piliečiai, kurie yra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu, tačiau išvykę iš Lietuvos kartu su tėvais po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę netekdavo Lietuvos Respublikos pilietybės.
Šie vaikai buvo diskriminuojami gretinant juos su gimimu dvigubą pilietybę įgijusiais ir užsienio piliečių įvaikintais vaikais. Nors šie vaikai lygiai taip pat, kaip ir įstatymo išimtyse numatyti vaikai, dar neturi įgiję teisinio veiksnumo ir negali patys spręsti savo pilietybės klausimų, tačiau vaikai, kurie gimimu įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau kitos valstybės pilietybę įgijo vėliau, nebuvo apsaugoti. Apie 200-300 vaikų buvo pripažinti netekę Lietuvos Respublikos pilietybės.
Visgi ši tvarka nuo 2021 m. sausio 1 d. pasikeitė! Seimui vienbalsiai priėmus, o Prezidentui pasirašius naujas Pilietybės įstatymo pakeitimas buvo priimtas – juo yra leidžiama asmeniui, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas, gali būti kartu ir Lietuvos, ir kitos valstybės piliečiu.
Kiekvienas iš šitų jaunųjų piliečių mūsų valstybei yra svarbūs. Kiekvienas iš šių piliečių yra išsaugotas potencialas, neprarastos idėjos, protas ir kūryba, taip reikalingi Lietuvai. Todėl kviečiu visus tėvus, kurių vaikai dėl šios priežasties buvo pripažinti netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, ją susigrąžinti.
Taip pat kreipiuosi į jau užaugusius pilnamečius asmenims, kuriems būnant nepilnamečiais jie buvo pripažinti netekę mūsų šalies pilietybės dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę negimimu – susigrąžinkite Lietuvos Respublikos pilietybę! Neabejoju, kad pasaulyje yra daug lietuvių, mylinčių Lietuvą, mokančių ar besimokančių lietuvių kalbos ir puoselėjančių mūsų valstybės tradicijas, tačiau dėl formalumo turėjusių prarasti mūsų šalies pilietybę.
Susigrąžinti pilietybę galite siųsdami situacijos aprašą su faktinėmis aplinkybėmis ir jų pagrindimu (dokumentais iš atitinkamų institucijų apie įgytą kitos šalies pilietybę) Migracijos departamentui, pabrėžti, kuria Pilietybės įstatymo 7 str. numatyta išimtimi remiatės bei paprašyti grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę ją praradusiam asmeniui. Tai galite padaryti el. paštu: info@migracija.gov.lt.
Visiems kitiems, deja, pilietybės išsaugojimas įmanomas tik sėkmingo referendumo atveju. Naujoji Vyriausybė savo programoje įsipareigojo įvykdyti antrąjį referendumą dėl Konstitucijos pakeitimo daugybinei pilietybei išsaugoti. Jis galėtų įvykti kartu su 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais.
Įsipareigota siekti, kad šiame referendume būtų priimtos Konstitucijos pataisos, leidžiančios išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę būnant ir kitų valstybių piliečiais dėl šeiminių, migracijos ir kitų priežasčių, tačiau nepakenkiant nacionalinio saugumo interesams. Turime ketverius metus nuosekliam pasiruošimui, informacinei kampanijai siekiant, kad vyksiantis referendumas surinktų gausų rinkėjų būrį, kuris užtikrintų sėkmingą referendumo baigtį.