Jei paklaustum kultūros ministro, kokius tris darbus, kad būtų geriau, jis padarė per pirmas 45 dienas valdžioje, anas atsakytų, kad viskas iki jo buvo blogai, o kada nors bus labai gerai. Iš kitų ministrų, tikrai mandagių ir mielų žmonių, sulauktum panašių mandagybių aptakybių.
Visi Karbauskio-Skvernelio įvesti draudimai tebevaldo. Karbauskio voliuntarizmo tęstinumas de jure už riebaus juodo brūkšnio de facto paliko Laisvės partiją, kuriai gresia likti narsių interviu dalintojų partija. O Liberalų sąjūdžiui turbūt ir taip gerai, kai niekas nebemini E.Masiulio bylos.
Mieli, išsilavinę ir mandagūs ministrai, palyginti su skverneliais, narkevičiais ir verygomis, žinoma, yra ponių laimė. Bet ar klausimas buvo, kad ne tie valdė? Ar vis dėlto klausimas buvo, kad ne taip valdė?
Skvernelio Vyriausybė atėmė iš lietuvių teisę gydytis geriausiais ir tinkamesniais vaistais, primokant skirtumą tarp šio vaisto kainos ir kompensuojamo pigaus vaisto, kuris tūkstančiams žmonių tiesiog netiko, jų nerekomendavo vartoti gydytojas.
Kolchozo pavyzdžiu visi buvo pasodinti ant pigiausio, voliuntaristiškai valdžios parinkto vaisto adatos. Kiek dėl to žmonių mirė ir kiek dar sugadino sveikatą, vienas gerasis Dievas težino.
Nusikaltimas geram milijonui, o gal ir daugiau žmonių. Voliuntarizmas, ir dėl ko? Ką praranda valstybė, kai žmogus pats primoka skirtumą tarp kompensuojamo pigiausio ir brangesnio, bet geresnio vaisto? Nieko nepraranda. Jei gerai piliečiui, valstybei – dar geriau.
Skvernelio su Veryga ir pėdos ataušo. Bet ar jau galima vėl primokėti už norimus vaistus? Regis, ne. O juk siaučiant pandemijai, grąžinti primokėjimą už geriausią vaistą – archisvarbus sprendimas saugant žmonių gyvybes ir sveikatą.
Dėl pandemijos ir karantino tūkstančiai širdininkų, vėžio ir kitų ligų užkluptų žmonių negali laiku patekti pas gydytojus. Lyg to dar per mažai, ligoniai priversti toliau vartoti vaistus, kurie žaloja sveikatą, užuot gydę. Kodėl nepanaikinta ydinga Skvernelio Vyriausybės tvarka?
Reikia laiko? Tarkim, pusantro mėnesio neužteko. Bet Seimo rinkimai baigėsi spalio 25-ąją, o primokėjimo už vaistus problema buvo visiems žinoma. Negi trijų mėnesių per mažai parengti sprendimo projektą panaikinti Skvernelio ir Verygos voliuntarizmą?
Apskritai tai visos partijos, eidamos į rinkimus turėtų žinoti, ką valdžia darė blogai ir kaip tai pakeisti. Kaip tai atrodo praktikoje, parodė Bidenas. Lietuvoje, nors mūsų šalis ne prezidentinė, o parlamentinė Respublika, demokratija irgi ne pirma diena veikia.
Negi trims partijoms iki perimant valdžią nebuvo žinoma, kad dar vienas sveikatos apsaugos sistemos butelio kaklelis yra atbulais nagais įvestas išankstinės pacientų registracijos projektas? Net kompiuteriškai raštingiems pacientams sunku naudotis IPR informacine sistema, kurią ir įvaldė gal tik penktadalis gydymo įstaigų. Ji nėra draugiška vartotojui. Kaip ir e-sveikata.
O ką daryti į devintą dešimtmetį įkopusiai senutei, kuri kompiuterio nėra mačiusi? Telefonu į daugybę įstaigų užsiregistruoti sunku dėl didelių apkrovų. Gyvai į polikliniką per pandemiją nepateksi, o būtent tokį būdą dažniausiai naudojo senoji, taigi ypač serganti karta.
Užburtas ratas. Kuriame kasdien malasi tūkstančiai sergančių, taigi jau ir taip nelaimingų žmonių. Veryga ir buvusi valdžia į tai žiūrėjo pro pirštus. Karbauskininkai, jei tik negalėjo ko nors atimti ir uždrausti ar ant ledo lyties pliku užpakaliu pasodinti, kitur uolumo pernelyg nerodė. Lietuva už tai sumokės susirgimo lėtinėmis ligomis sprogimu.
Negi nėra išeities, kaip išeiti iš užburto rato? Gal staiga ir nėra. O koks valdžios planas? Sakymai, kad nebuvo kada, neįtikina. Kaip galima eiti į rinkimus be gatavo tokios problemos sprendimo?
Kiekviena diena su ta pačia gramatine draudimų klaida ant valdžios lentos reiškia, kad Karbauskis laimi. Laimi prieš Laisvės partiją, liberalus ir tą konservatorių sparną, kuris prieš draudimus. Tęstinumą išlaikanti draudimų politika ir tautinė biurokratija kasdien į jų vartus kala po įvartį.
Kai valstiečiai prieš ketverius metus su konservatorių pagalba įvedė vyno ir alaus prekybos draudimus, opozicijoje buvęs liberalas S.Gentvilas šaipėsi, kad šis įstatymas gali būti pavadintas kaip Shakespeare’o komedija „Daug triukšmo dėl nieko“.
S.Gentvilas – aplinkos ministras. Ta Shakespeare’o komedija dabar iš jo šaiposi. Liberalo, tyliai tęsiančio Naisių pono politiką. Nors sveikas protas, kuriuo Liberalų sąjūdis kažkada žongliravo, sufleruotų, jog draudimas įsigyti vyno ir alaus iki 20 val. vakaro kasdien ir ypač iki 15 val. sekmadieniais per pandemiją pavojingai padidina pirkėjų srautus.
Vyno žurnalai vis dar plėšomi. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento cenzūra rašant ir rodant apie vyną ir alų seka kiekvieną žodį. Neduok, Dieve, pacituoti J.Jablonskį. Ne Putino Rusijoje – liberalų valdomoje Lietuvoje.
Liberalų valdomoje Lietuvoje, kurios ekonomikos ir inovacijų ministrė yra Laisvės partijos pirmininkė, vyno pirkliai klijuoja ant vyno butelių banderoles, kurių numerių intervalą prie kiekvieno pavadinimo surašo į exelį, perkelia į VMI sistemą. Čia nieko nepadarysi.
Bet sistemos ar sistemoje kažkas ten nesusikalba, todėl po Naujųjų vyno pirklys gauna VMI įsakymą iš naujo suskaičiuoti butelius, ant kurių – senųjų metų banderolės. Tada vyno pirklys išsirikiuoja vyno dėžių stirtas, ir butelis po butelio spitrijasi į 2 mm dydžio skaičiukus. Skaičiuoja, kiek jų dar turi. Suskaičiavęs vėl suveda į exelį ir vėl siunčia VMI.
VMI, kaip ir pamotė iš bet kurios pasakos apie Pelenę ir ne tik apie ją, liepia vyno pirkliams per dvi dienas sausį rasti žibučių, jas suskaičiuoti ir atnešti.
Išmani Lietuva. Ko vertas valdžių pezėjimas apie tai, kad mums nereikia imigrantų juodadarbių, o reikia informatikų ir startuolių kūrėjų, kai taip akivaizdžiai skatinamas rankų darbas ir juodadarbių įdarbinimas? Kam tai?
Ko vertas pezėjimas apie e-Lietuvą, e-Vyriausybę, jei būsimas pensininkas turo atnešti, o per karantiną – atsiųsti paštu sovietinę darbo knygelę? Kas būtų, jei tas sovietinis reliktas pasimestų? Kažkam dingtų 15 ar net visų 20 m. stažas. Pinigus kaip iš kišenės ištrauktų. Gal užtektų kopijų, jei valdžia savo archyvuose nesigaudo? Bent iki karantino pabaigos?
Ogi tokia išmani tvarka. Kol neatsiųs dokumentų, pensininkui bus įskaičiuotas darbo stažas tik nuo 1994 m. „Sodra“ iki karantino pabaigos naudosis dalimi žmogaus pensijos kaip savo.
Kodėl problema sprendžiama valstybės, o ne piliečio naudai? Ar ne tokių partijų, kaip Laisvės ir Liberalų sąjūdis, uždavinys ateiti į valdžią su konkrečiais sprendimais, kaip visas pamotes išvyti iš VMI, „Sodros“, premjero šešėlį kaip savo akį saugančių Vartotojų teisių, šimtų kitų kontorų?
Niekas nesiūlo išrasti dviratį. Dar pirmojo Kubiliaus sugalvota Saulėlydžio ir Saulėtekio programa kažkur guli stalčiuj. Imkit ją ir skaitykit. O jei skaitysit, tai kada?
Kada, jei ne dabar, kai visuomenė sustingusi į karantiną ir jai reikia tikrai gerų žinių, o ne pliurpalų, kaip prezidento apie 70 proc. lietuvių paskiepijimą iki vasaros? Kada, jei ne dabar baigti restituciją – ketvirčiui milijono piliečių grąžinti jų privačią nuosavybę – tikruosius vardus ir pavardes, įteisinti partnerystę?
Skiepijimo tempas priklauso ne nuo Prezidento penkmečio plano ir Europos Komisijos, net ne nuo Šimonytės su Dulkiu, o tik nuo „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ gamybos linijų. O štai išvardyti dalykai – tik nuo jų.
Bet, galimas daiktas, daug kam, ir ne tik valdžioje, atrodo, kad svarbiausias klausimas buvo, kad ne tie valdo. O jei jau valdo tie, kam virpinti orą?
Bet jei kartais ateitų supratimas, kad esmė, jog anie valdė ne taip? Gal logiška reikalauti, kad prasto valdymo recidyvai, o pirmiausia absurdiški draudimai, atviras kenkimas piliečiams ir jų verslams, net ligoniams, būtų palikti už riebaus juodo brūkšnio? Kaip padarė Bidenas.
