Šios pataisos sprendžia ilgametę problemą, kuomet su tėvais gyventi į užsienį išvykę nepilnamečiai pasirenka kitos valstybės pilietybę ir netenka Lietuvos. Iki dabar daugybinę pilietybę galėjo turėti tik tie vaikai, kurie gimimu įgydavo dvi pilietybes – Lietuvos ir kitos valstybės. Toks reguliavimas – neteisingas išvykusiųjų atžvilgiu, todėl ypač džiugu, kad visi Lietuvos vaikai pasaulyje nuo šiol turės vienodas galimybes.
Taip pat įgijus daugybinę pilietybę iki 18-os metų, šie asmenys galės ją išlaikyti ir sulaukę pilnametystės. O jei vaikai neteko įgimtos Lietuvos pilietybės išvykę bei pasirinkę kitą, nuo šiol galės ją susigrąžinti. Toks sprendimas įprasmina principą, jog tai, ką gauname gimstant, negali būti atimta valdžios.
Neabejoju, kad šis įstatymas nudžiugins išeivių šeimas bei padės puoselėti lietuvybę visame pasaulyje. Tikiu, kad galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę paskatins išvykusius vaikus domėtis lietuvių kultūra, tobulinti kalbos žinias ir stiprins ryšį su tėvyne.
Matydamas tokią Seimo vienybę, tikiu, kad nepritrūksime politinės valios ir grįšime prie referendumo dėl pilietybės išsaugojimo klausimo. Tai – vienintelis būdas po ilgų metų diskusijų išspręsti šį klausimą. VRK duomenimis, 2019-aisiais vykusiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo iš viso balsavo 1 291 947 (52,58 proc.) rinkėjų. LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui pritarė 927 410 rinkėjų (71,78 proc. balsavusių). Taip, šių skaičių nepakako, kad referendumas būtų laikomas pavykusiu, tačiau beveik milijonas mūsų žmonių pasisakė už pilietybės išsaugojimą. Turėdami tokį stiprų tautos mandatą, esame įpareigoti tęsti pradėtus darbus.