Skiepai šiandien Lietuvoj – kaip oazės miražas dykumoje pasiklydusiam keleiviui. Nors to niekas dar nenori nei suprasti, nei pripažinti.
Tuo metu, kai Izraelis pradėjo skiepyti konkretų antrą milijoną, Lietuvoje keliose ligoninėse net daktarai kolegas apstatinėjo, kad tik kaip nors gautų išganingąjį skiepą.
Bet šiaip jau nuotaikos entuziastų šalyje buvo kaip sovietiniame vaikų darželyje pasklidus žiniai, kad po pietų ateis Diedas Morozas ir visiems duos po apelsiną: jau važiuoja, įvažiavo į kiemą, atvežė, žėk žėk pro langą.
Valdžia, pradedant prezidentu ir baigiant sveikatos ministru bei europarlamentarais, gavę pipetę su lašeliu, krykštavo taip, tarsi būtų davę šaliai anglies penkmečio planą per ketverius metus. Celebričiai ir celebritės pro visus galus žadėjo skiepytis pirmi ir visaip gėdijo antivakserius už jų nepilietišką poziciją.
Bet jei būtų labiau pasukę galvas, tai savo pačių labui turėjo raginti antivakserius likti kur buvusius – savo kepeninėse būdose. Jei neliktų antivakserių, šansas celebričiams, o juolab necelebričiams šįmet pasiskiepyti nuo koronos yra toks pat realus kaip Lietuvai patekti į 2026 m. pasaulio futbolo čempionato finalą.
Kodėl taip niūriai pirmomis Naujųjų dienomis? Kad būtų linksmiau, reikia, jog Vyriausybė tiksliai atsakytų į porą klausimų. Ar sausį bus paskiepyti bent jau visi gydytojai ir slaugytojos? Niekas to dorai nepasakė. Gal ir nežino atsakymo. O kas yra medikai šalies žmonių jūroje? Mizeris. Tai ko krykštaujam?
Lietuvai reikia minimum 4 mln. skiepų. Paskiepyti plius minus 70 proc. gyventojų. O kiek skiepų gausim? Dar svarbesnis klausimas – kada tuos skiepus gausim?
Ar gausim iki gegužės? Ar tik iki Naujųjų? Kiek iki gegužės ir kiek iki Naujųjų? Kiek šįmet bus paskiepyta Lietuvos žmonių – trečdalis, pusė, daugiau? Bet dar geriau – pasakykit mums, kiek žmonių numatoma paskiepyti per dieną? Skaičiuojant nuo pirmojo skiepo.
Ūkiški klausimai. Reikalaujantys ūkiškų atsakymų – konkrečių skaičių. Iš kurių kiekvienas pilietis pasidarys sau konkrečias išvadas: galiu ar ne dar pratraukti be darbo? Jei iki gegužės, tai neskelbsiu kavinės bankroto, o jei iki Naujųjų, tai, amen Juze, bankrotas šiandien. Jei esu dainininkas ir koncertuoti man leis tik 2022-aisiais, keičiu profesiją. Ir t.t.
Izraelis per dieną skiepija po 100-150 tūst. žmonių. Tokiu tempu Izraelio vakcinacija bus baigta dar iki kovo, o gal ir anksčiau. O kada Lietuvos?
Pone sveikatos ministre, aišku, kad čia visos ES reikalas, bet vis dėlto, kiek žmonių per dieną bus paskiepijama Lietuvoje? Jei atsakymo nėra, taip ir sakom: nežinom, skiepai – vis dar tik visos ES miražas. Tiesa, kad ir kokia bjauri ji būtų, geriau nei miražas dykumoj.
Miražas troškulio nemalšina. Pakerta dvasią.
Pakomentuokite tai, ką rašo rimtas vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“, o rašo jis, kad ES apsirūpino tik 200 mln. „Pfizer/BioNTech“ vakcinos dozių su teise įsigyti dar 100 mln. dozių. Bet tie papildomi 100 mln. skiepų bus pagaminti vėliau, net ne šįmet.
ES gyvena per 500 mln. žmonių. Skaičiuojant po du žmogui, šįmet „Pfizer/BioNTech“ vakcina bus paskiepyta tik penktadalis europiečių. Imant Lietuvą, Vilniui gal ir užtektų. „Der Spiegel“ sako, kad pridėjus ir kitų firmų vakcinas, šįmet bus paskiepyta tik trečdalis vokiečių.
Vadinasi, ir trečdalis lietuvių. Tik. O jei taip, miestų gatvės ir prieš kitas Kalėdas bus tuščios, teatrai, sporto salės, parduotuvės ir restoranai uždaryti, universitetas ir mokykla – tik per zoomą. Vyriausybė toliau aiškins tą patį per tą patį, draus judėti tarp savivaldybių? O jei taip, pilietiški celebričiai turėtų keisti plokštelę: aš skiepysiuosi paskutinis!
Tikslių skaičių ir konkrečių datų reikia kaip niekada anksčiau. Su pandemijos skaičiais pas mus, ačiū valstiečiams ir jų geriausiam ministrui Verygai, visiškas bordelis. Bet jei visai tiksliai, tai bordelis už tokį palyginimą turėtų labai įsižeisti ir kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo.
Sugrįžęs iš palapinės prie Razlivo ežero ir, matyt, jau legalizavęsis NVSC vadas R.Petraitis pradžiugino, kad neapskaitytų mirčių rasta ne 804, kaip nustatyta dar jam tebesislapstant nuo visuomenės, o net 1 171.
Kaip įmanoma greitai paskiepyti 2,1 mln. žmonių šalyje, kurioje kilniu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vardu vadinama valstybės institucija niekaip nesugeba suskaičiuoti 2 tūkst. mirusių, galva neišneša.
Prezidentas ir naujoji Vyriausybė bent jau kol kas apie skiepus kalba panašiai kaip Hitlerio propaganda skiedė apie naują galingą fiurerio ginklą, kuris štai štai, veizėk tuoj, ką, ar tu nematai, nušluos Reicho priešus. Iš tiesų tai neskiedė, tik datose labai painiojosi.
Ar Lietuva turėtų sekti Hitleriu ir jo gauleiteriais, liepusiais tautai iki paskutinės minutės tikėti stebuklingu ginklu?
Lietuva – laisva šalis, bet ir pozityvistų turim. „Nu, bet tai yra ir kita statistika. Kam skaičiuoti mirtis? Skaičiuokime pasveikusius. Džiugina tai, kad ištirta buvo 10 344 ėminių ir iš jų tik 1 347 (2 400, 3 900 etc.) užsikrėtusių. Visai neseniai iš 5 000 buvo 2 500 teigiamų“, tunelyje atgal žiūrint siūlo šviesos ieškoti pozityvistės ir pozityvistai.
Pastarijei net kokį tai kolektyvinį kreipimąsi į pandemijos ištiktą tautą ir žiniasklaidą surašė. Kitą kartą galima būtų nusistebėti, kodėl viena ar kita įžymybė negali tiesiog paskelbti tai, ką mąsto, o būtinai jiems reikia surinkti dar 50 įžymybių parašų, matyt, vyraujant mąstymui, kad ta pati mintis apie pozityvizmą su 50 parašų tampanti 50 kartų protingesnė nei su vienu.
Bet užteks prisiminti Voltaire‘o herojų, išminčių Panglosą, kuris gydomas neteko tik vienos akies ir vienos ausies, bet šioje ir kitose nelaimėse visada sugebėdavo įžvelgti teigiamų dalykų šiame geriausiame iš geriausiųjų pasaulyje: „Visa tai yra būtina, atskiros nelaimės sudaro bendrą gėrį; juo daugiau atskirų nelaimių, juo visumoje yra geriau.“
Džiūgaukime?
Vyriausybė negali pati pagaminti skiepų. Nuo JAV ir Izraelio atsiliekame todėl, kad Europą, bandžiusią išspausti vienybę, dėl ko taip džiūgavo mūsų Aukštas ir Gražus, laike išdūrė Prancūzija, siekdama savo vaistų gamintojų naudos.
Šimonytės Vyriausybei tai baisiai nedėkinga situacija. Bet Vyriausybė vis tiek turi galimybę rinktis. Ji gali pradėti kalbėti tikslia skiepų ir skiepijimo skaičių bei datų kalba. Arba toliau varyti veryginę propagandą. Kuri seniai neveikia.
Propaganda išvis veikia tik manevriniame kare, ir tai tik tada, kai užimami priešų miestai, o ne atiduodami savi, kaip dabar.
Šitas karas – pozicinis, apkasų karas. Po 72 dienų sukaks metai, kai visa šalis suvaryta į apkasus. Kaip žinoma, iš Pirmojo pasaulinio karo istorijos, apkasų karas smarkiai demoralizuoja kariuomenę ir visuomenę. Prasideda kareivių broliavimasis su priešu. Jo anuomet nesustabdė nei generolų rėkavimai, net grasinimai sušaudyti.
Skiepai yra šio karo tankai. Tik jie gali pralaužti nusistovėjusį pandemijos frontą, leisti išlipti iš apkasų. Tai bus geriau, jei kariuomenė (visuomenė) dienos tikslumu žinos, kada ir kurios jos divizijos, pulkai, batalionai gaus naująjį ginklą ir kiek karių tą ginklą gaus. Arba negaus.
Skiepų miražas kovinę dvasią pakerta, žlugdo.