Prisiekus I.Šimonytės Vyriausybei, kaip ir buvo žadama, iš karto buvo imtasi peržiūrėti ankstesnius sprendimus bei taikyti naujus ribojimus, kurie padėtų nors kiek nors sumažinti drastiškai didėjantį susirgimų skaičių.
Nors naujosios premjerės komandoje yra nemažai analitikų, kurie turėtų analizuoti buvusias klaidas ir sudaryti prielaidas optimaliausiems sprendimams, vis tik, daugelis taikomų griežtesnių ribojimų priemonių išliko tokios pat kaip pavasarinio karantino metu, tačiau, toli gražu, ne visos iš jų teisingos.
Smulkaus verslo diskriminavimas, panašu, ilgainiui gali tapti naujosios valdžios veidu. Vyriausybė, siekdama suvaldyti pandemiją, apribojo parduotuvių, prekiaujančių ne maisto produktais, darbą, o tuo tarpu didiesiems prekybos tinklams, prekiaujantiems maisto produktais, ir toliau leidžiama prekiauti ne maisto produktais.
Smulkiųjų verslininkų diskriminavimas didžiųjų prekybos centrų atžvilgiu iliustruoja naujos Vyriausybės požiūrį į smulkųjį verslą bei atima galimybę pastariesiems išlaikyti savo verslus bei išsaugoti darbo vietas. Šie ribojimai labiausiai palietė mažų parduotuvių savininkus ir turgaus prekiautojus, kuriems šventinis laikotarpis bene vienintelė galimybė metuose užsidirbti ir išlaikyti savo verslus.
Smulkieji verslininkai jau įrodė, kad yra atsakingi ir gali tinkamai reaguoti ir prisitaikyti prie COVID-19 iškylančių iššūkių. Parduotuvių ir prekybos vietų savininkai laikėsi duotų sveikatos saugos nurodymų, atsakingai ribojo klientų skaičių prekybos vietose, laikėsi kitų nurodymų, todėl jų darbo ribojimas kelia pagrįstų abejonių.
Juo labiau, smulkių prekybos vietų uždarymas skatins žmones važiuoti į didesnius prekybos centrus. Galimybės nusipirkti būtiniausius, ne maisto, produktus atėmimas iš smulkiųjų verslininkų parduotuvių skatins didesnes žmonių koncentracijas prekybos centruose, o tuo pačiu ir didesnes rizikas ligos plitimui.
Privalome pasitikėti tiek smulkiais verslininkais, tiek žmonėmis, kurie apsipirkinėja jų prekybos vietose. Todėl šie, diskriminaciniai, smulkaus verslo ribojimai turi būti panaikinti. Gėlių galima nusipirkti beveik bet kuriame prekybos centre, tačiau šalia esančiose gėlių parduotuvėse ne. Čia pat galima nusipirkti ir žvejybos prekių, tačiau visos žvejybos parduotuvės uždarytos. Tai yra akivaizdi skulkaus verslo diskriminacija, kuri toliau tęstis negali, nebent valstybė nori dar daugiau sulaužytų žmonių likimų ir smulkaus verslo bankrotų.
Nereikia pamiršti ir galimybės leisti prekybininkams lauke prekiauti ne tik kalėdinėmis eglutėmis. Kila natūralus klausimas vyriausybei: kuo skiriasi lauke prekiaujantis kalėdinėmis eglutėmis nuo lauke prekiaujančio, tarkim, tautodailininko?
Daugelis prekybininkų, turinčių mažas parduotuvėles, ar prekiaujantys turguose gali užtikrinti saugią galimybę žmonėms apsipirkti lauke, todėl siekiant panaikinti bet kokią diskriminaciją bei suteikti žmonėms galimybę išlaikyti savo verslus, darbo vietas bei užsidirbti pragyvenimui, diskriminaciniai sprendimai turi būti panaikinti.
Visi matėme, kaip pirmosios koronaviruso bangos, nepaisant viso pasaulio ekspertų įspėjimų, Lietuvoje sprendimų priėmėjai nelaukė. Paskelbus apie pirmuosius šios ligos atvejus Lietuvoje, paaiškėjo, jog gydymo įstaigos neturi apsaugos priemonių, gali pritrūkti medicininės įrangos, tragiškai trūksta viruso nustatymo testų.
Apsaugos priemonių stygius sukėlė dar neregėtą chaosą: kvėpavimo takų apsauginėmis priemonėmis ėmė prekiauti visi, kas tik norėjo, uždaviniai apsirūpinti šiomis priemonėmis gulė ant įstaigų pečių, o pastarosios dėl priemonių ėmė konkuruoti viena su kita ir taip į neregėtas aukštumas pakėlė apsauginių priemonių kainas.
Kilo ne tik kainos, bet ir korupcijos rizika. Pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nusikalstamo apsauginių priemonių, greitųjų koronaviruso testų, plaučių ventiliavimo aparatų pirkimų. „Lėkė“ valdininkų galvos, tarp kurių net paties Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos dešinioji ranka, viceministrė L. Jaruševičienė.
Nepatyrimas, blaškymasis, sprendimų kaitaliojimas nesutrukdė ateiti vasarai, su kuria baigėsi ir pirmoji koronaviruso banga Lietuvoje, o sveikatos apsaugos ministras vietoje pasirengimo antrajai bangai išėjo penkių, taip, penkių, savaičių atostogoms. Nors tuomet valdžioje buvę valstiečiai ir žalieji sau prisiėmė sėkmingos kovos su COVID-19 pandemija Lietuvoje rezultatus, akivaizdu, kad antrojai bangai nebuvo pasiruošta, ji Lietuvos valdžią ištiko netikėtai, kaip ir kasmet sniegas mūsų šalies kelininkus.
Ligos atvejų didėjimas galaudžiai susijęs tiek su chaotiškais buvusios valdžios sprendimais, tiek su rinkimais, visą patirtį sukaupę „buvę“ rudenį taip pat ryžtingai demonstravo, kaip kimba koronavirusui į atlapus, tačiau pasirodė, kad ligos suvaldymo priemonės padėjo ne kovoti su pandemija, o pastariesiems išlikti valdžioje.
Su kiekviena savaite užsikrėtimų COVID-19 Lietuvoje daugėja, o net ir nauja valdžia toliau nepaliaujamai, net ir pačius save, stebina savo priimtais sprendimais, tarp kurių, jau minėtas smulkiojo verslo akivaizdus nustumimas į podukros vietą.