Dažnai nesusimąstome, kad ne visi vaistinių darbuotojai yra vaistininkai – bent tiesiogine prasme. Kartu su ilgus metus farmacijos studijas krimtusiais ir apie vaistų savybes išmanančiais farmacininkais dirba ir jų padėjėjai farmakotechnikai. Tokia tvarka buvo įtvirtinta dar 2006 m. Farmacijos įstatyme, remiantis esama Europos Sąjungos (ES) direktyva.
Dabar yra įprasta, kad didesnėse vaistinėse šios pareigybės būna aiškiai išskirtos – vaistų klausimais klientus konsultuoja vaistininkas, o dėl kosmetinių, higieninių ar kitų panašių prekių mus aptarnauja jo padėjėjas. Taip vyksta komandinis vaistinės darbas, kai kiekvienas specialistas konsultuoja pagal turimą kvalifikaciją. Tačiau tuomet tai buvo milžiniškas pokytis, kuriam pasiruošti reikėjo laiko, taigi buvo įvestas pereinamasis laikotarpis iki 2016 m., kuris vėliau buvo nukeltas iki 2021 m. pradžios.
Taigi, laikas pasiruošti baigėsi – kas per tuos 15 m. pasikeitė? Mažesnėse vaistinėse, ypač regionuose, daug kur išliko viena kasa ir vienas darbuotojas, kuris dažnai neturi vaistininko išsilavinimo, o pati tvarka, reikalaujanti, kad vaistinėje dirbtų bent vienas vaistininkas, šio verslo savininkus vėl užklupo netikėtai – prasidėjo baimės kupinos žinutės apie vaistininkų trūkumą, regionuose dingsiančias vaistines ar apie galimus masinius farmakotechnikų atleidimus. Būtent todėl vaistinių ir vaistininkų interesus atstovaujančios organizacijos paragino vėl nukelti sprendimo priėmimą – šį kartą iki 2023 m. liepos 1 d.
Keista, bet su šiomis vaistinių skleidžiamomis baimėmis kardinaliai nesutinka mokslo bendruomenė – pirmiausia, tuos pačius farmacininkus ruošiančios aukštosios mokyklos. Jų turimais duomenimis, per šiuos pasiruošimui skirtus 15 metų apie 650 žmonių persikvalifikavo ir įgavo reikiamą išsilavinimą, o šios specifinės studijos galiausiai buvo nutrauktos dėl per mažos paklausos. Nereikia pamiršti ir šiuo metu studijuojančių apie 700 farmacijos studentų bei 3400 studijas baigusių esamų vaistininkų, kurių lūkesčiai dirbti pagal įgytą išsilavinimą pakibo ant plauko.
Šis skleidžiamas gandas apie farmacininkų trūkumą nelabai sutampa ir su statistika. 2018 m. Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, pagal vaistininkų skaičių buvome vieni iš lyderių ES – Lietuva turėjo 103 vaistininkus 100 tūkst. gyventojų, nors bendrijos vidurkis siekia tik 85. Panaši tendencija yra ir su vaistinių skaičiumi – 100 tūkst. lietuvių tenka 47 vaistinės, nors ES vidurkis tik 31.
Pagal turimus ekspertų duomenis matoma, kad vienai licenciją turinčiai visuomeninei vaistinei statistiškai tenka 2 farmacininkai ir mažiau nei vienas farmakotechnikas. Taigi, vaistininkų iš tiesų yra net per daug, tačiau, anot tinklinių vaistinių atstovų, norinčių dirbti vaistinėse vis tiek trūksta. Tenka pripažinti, kad problema iš tiesų yra, tačiau vaistinės turi pačios imtis iniciatyvos ir tartis su specialistais dėl jiems tinkamiausių darbo sąlygų.
Dalį vaistinių galima pertvarkyti į būtinųjų vaistų prekybos vietas, o kitą dalį – į specializuotas vaistinės kosmetikos parduotuves, kuriose ir toliau galės dirbti farmakotechnikai. Vaistininkams, kaip kompensaciją už darbą atokesnėse vietose, galima siūlyti pinigines išmokas ar priedus. Šiems sprendimams priimti buvo suteikta 15 metų, o kištis į verslo valdymą tikrai nėra Seimo darbas.
Tai ypatingai aktualu ir koronaviruso pandemijos laikais – vaistinės palaipsniui turėtų perimti vakcinavimo funkciją, ateityje tai bus itin svarbu ir dėl COVID-19 vakcinų. Skiepyti galės tik reikiamas žinias ir kursus praėję vaistininkai.
Būtent dėl šių priežasčių aš ir kai kurie mano kolegos raginome nebevilkinti įstatymo įsigaliojimo bei pagaliau pasitikėti mokslo bendruomene, kuri siekdama kompromiso su vaistinių atstovais pasiūlė naujosios tvarkos įvedimą nukelti iki 2021 m. liepos 1 d. Būtent šio laiko pilnai pakaktų verslininkams ir specialistams susitarti dėl tinkamiausių darbo sąlygų. Tačiau šis pasiūlymas, deja, parlamente nebuvo išgirstas – Seimas galiausiai priėmė Farmacijos įstatymo pataisas, patenkinančias didžiųjų tinklinių vaistinių prašymus.
Labai gaila matyti, kad šio galutinio sprendimo vilkinimu mes toliau galimą vaistinių paslaugų kokybę aukojome vardan kiekybės ir stagnacija suinteresuotų grupių interesų. Tuo labiau, mes net nežinome, ar visa ši istorija nepasikartos artėjant 2023 m. – naujajai nustatytai įsigaliojimo datai. Iki to laiko žadama sutrumpinti farmakotechnikų studijų trukmę, tačiau tai niekaip nepadės išspręsti nei vaistininkų pritraukimo į vaistines klausimo, nei persikvalifikuoti pereinamuoju laikotarpiu nepanorusių farmakotechnikų situacijos.
Turime suprasti, kad visa ši situacija yra neteisinga tiek įstatyminiu, tiek Lietuvos gyventojų sveikatos požiūriu. Visgi nuo to nukenčia ne kas kitas, o mes patys – vaistinių paslaugomis besinaudojantys piliečiai.
Labai norėčiau, kad vaistinės galiausiai sugebėtų užtikrinti, jog jose dirbantys asmenys turėtų reikiamą kvalifikaciją dirbti su jiems priskiriamais darbais. Ir tikrai neprarasiu vilties, jog įsipareigojimus ES taisyklėms bei savo gyventojų sveikatai anksčiau ar vėliau įgyvendinsime. Tačiau akivaizdu, kad jau nebe šiais metais.