Naujausią bandymą įkvėpti viltį, kad mokytojo prestižas ateityje augs, rasime Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programoje. Šiam klausimui skirtas netgi atskiras projektas „Patraukli mokytojų darbo vieta ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrai“. Vis dėlto, kad šis kilnus tikslas taptų realybe, turime panaikinti buvusios Vyriausybės palikimą – požiūrį, kad mokytojas yra žudytina profesija iki 2021 m.
Mokytojo gyvybė pigiau grybo?
Kiek toliau nuo švietimo klausimų nutolusiam skaitytojui gali kilti mintis, kad ponui Audriui Narbutui kažkas negerai. Apie kokį mokytojų žudymą jis kalba? Rodos, gatvėse niekas nelaksto su automatais ir mokytojų nežudo, cheminiai ginklai pedagogų atžvilgiu kol kas irgi nėra taikytina priemonė, tad apie kokį mokytojų žudymą kalbama?
Ogi apie tų, kurie yra verčiami dirbti su pradinukais nė kiek nepasirūpinant mokytojų saugumu ir sveikata. Gyvybei pavojingas COVID-19 virusas itin sparčiai plinta tarp Lietuvos pradinių mokyklų. Saugodamas mokytojų privatumą bei mokyklos autoritetą, pasakysiu tik tiek, kad vienoje iš šalies mokyklų vien per šią savaitę susirgo trys mokytojai. Viena pedagogė serga sunkiai ir kol kas liga tik progresuoja.
Labiausiai tikėtina susirgimo priežastis yra ta, kad valstybei pritrūko politinės valios įpareigoti pradinukų tėvus, kad jų vaikai nešiotų kaukes arba apsauginius skydelius. Dėl politinės valios stokos dažnu atveju apsauginių kaukių dėvėjimas lieka tik tėvų sąmoningumo klausimu. Skundai prieš mokytojus, prašančius, kad vaikai būtų su kaukėmis, liudija, jog tokio sąmoningumo kartais pritrūkstama. Tai, kad esminiai sprendimai, galintys apsaugoti pradinių klasių mokytojus nuo viruso plitimo, nėra priimti, aiškiai liudija, jog pradinių klasių mokytojo sveikata nėra vertybė.
Kova su mokslu, mokytojais ir pačia valstybe
Požiūris, kad virusas negali plisti tarp pradinukų, yra žalingas mažiausiai dėl trijų priežasčių ir jis kelia grėsmę ne tik tėvams, bet ir vaikams. Trumpai apžvelgsiu šias priežastis.
Pirma, jis prieštarauja mokslui. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, o faktiškai kiekvienas subrendęs žmogus žino, kad COVID-19 plinta iš žmogaus žmogui. Tačiau, nepaisant to, tėvai niekaip nėra įpareigojami, kad jų pradinukai vaikai nešiotų kaukes arba apsauginius skydelius.
Kyla mintis – galbūt pradinukai nėra priskiriami žmonėms? Gal jie giminingesni su elfais, nykštukais ar kitomis fantastinėmis būtybėmis? Galbūt jie negali perduoti viruso mokytojams, kitiems vaikams ar savo tėvams? Galbūt tas virusas negali būti parneštas namo? Mokslinis atsakymas į visus šiuos klausimus yra neigiamas. Taigi požiūris, kad vaikai neplatina viruso, yra nemoksliškas.
Antra, jeigu valstybė išties nori, kad mokytojas taptų prestižine profesija, tai ji turi sustabdyti politiką, kuri kelią realią grėsmę mokytojų sveikatai ir gyvybei. Neįmanoma atskirti mokytojo nuo jo sveikatos. Todėl elgdamiesi taip, tarsi pradinių klasių mokytojo sveikata būtų niekalas, mes žlugdome planus paversti mokytojo profesiją prestižine.
Jau anksčiau atrodė, kad Lietuvos mokytojo profesiją paversti prestižine greičiau pavyks Hariui Poteriui nei Lietuvos Vyriausybei, tačiau grėsmė šiam kilniam tikslui tapo dar didesnė. Būti niekalu nėra prestižas. Laikydami mokytojus niekalais mes kenkiame ilgalaikei mūsų švietimo politikai ir jos tikslams, skatiname valstybės atsilikimą ir giliname švietimo krizę.
Trečia, esama politika skatina viruso plitimą. Pastarosiomis dienomis Covid-19 susirgimų skaičius stabiliai viršija 3000 atvejų per dieną, bendras susirgusių žmonių skaičius yra panašus į Panevėžio miesto gyventojų skaičių. Nuolat girdime kalbant apie būtinybę pažaboti virusą, tačiau ignoruojame procesus pradinėse mokyklose. Kadangi Covid-19 lengviau perserga vaikai, tai ir besimptomių atvejų skaičius tarp vaikų yra didesnis. Būdami be kaukių jie ne tik užkrečia mokytojus, bet ir savo bendraklasius, virusas parnešamas į namus, o iš ten į darbovietes. Tai nėra naujiena ir Lietuvai.
Tą geriausiai įrodo pačios NVSC 2020 m. gruodžio 3 d. paskelbta informacija: „Atvejų, kai užsikrečiama šeimose, ir atvejų, kai užsikrečiama darbovietėse, skaičius koreliuoja. Vertinama, kad virusas cirkuliuoja ratu, į kurį per šeimų narius yra įtraukiamos ugdymo įstaigos ir darbovietės. Paprastai tariant – infekcija atkeliauja į šeimas iš skirtingų socialinių aplinkų ir toliau yra skleidžiama į kitas socialines aplinkas, kur dirba, mokosi ar lankosi tų šeimų nariai. Skaičiuojama, kad šeimose užsikrėtė beveik ketvirtadalis visų žmonių, kuriems COVID-19 liga patvirtinta lapkritį. Tuo metu su infekcijos protrūkiais darbovietėse siejama kiek daugiau nei 22 proc. atvejų.“
Vietoje išvadų
Lapkričio pradžioje Tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas abejojo, ar racionalu, jog pradinukai dėvėtų kaukes. Pabūgęs visuomenės spaudimo, buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atsitraukė nuo privalomo kaukių dėvėjimo pradinėse mokyklose idėjos. Per lapkritį susirgimų skaičius visuomenėje padaugėjo 4 kartus lyginant su spalio mėnesiu ir 25 kartus lyginant su rugsėjo mėnesiu. Todėl tampa akivaizdu, kad jeigu ir toliau elgsimės taip, tarsi mokytojai būtų žudytina profesija, tai ne tik palaidosime šios profesijos prestižo galimybę, bet ir toliau nesugebėsime sustabdyti viruso plitimo.
Užtenka gyventi melu ir apsimetinėti, kad virusas neplinta tarp pradinukų, jog dėl to nekyla grėsmė patiems vaikams. Galbūt vietoje kaukių jie turėtų nešioti apsauginius skydelius, bet sprendimus būtina priimti. Naujoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė išgarsėjo tuo, kad gebėdavo priimti sunkius, bet reikalingus sprendimus.
Todėl viliuosi, kad ji nepabūgs politinio spaudimo ir išspręs šį klausimą taip, kaip būtų geriausia tiek mokytojams, tiek ir visai visuomenei. Kitu atveju mokytojai bus ne kas kita, o žudytina profesija iki 2021 m. arba tol, kol bus paskiepyti nuo COVID-19.
Tekstas parašytas iki Vyriausybei priimant sprendimą dėl nuotolinio mokymosi.