Teisus buvo politinis velionis Ramūnas Karbauskis, kai prieš 2019 m. prezidento rinkimų pirmąjį turą sakė, kad ir G. Nausėda ir I. Šimonytė buvo konservatorių kandidatai, nors abu formaliai nepartiniai. Juk Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai netgi kvietė G. Nausėdą dalyvauti pirminiuose partijos kandidato rinkimuose, o šis atsisakė tik todėl, kad galėtų pretenduoti ir į konservatorių nekenčiančių rinkėjų balsus.

Įtampą tarp Prezidentūros ir TS-LKD sugalvojo ne patys šio įsivaizduojamo konflikto dalyviai ir net ne politiniai varžovai iš kairės. Ji atsirado viešosios erdvės komentatorių pasisakymuose ir tekstuose iš didelio noro suintriguoti auditoriją. Nors pats Prezidentas ir TS-LKD vadai ne kartą sakė, kad jokie rinkimų antrojo turo šešėliai jų bendravimo netemdo.

Nelieka jokių abejonių, kad kitą savaitę nauja Vyriausybė jau galės pradėti darbą, o laikinoji pagaliau taps buvusia.

Kol tai neįvyko, laikinasis Aurelijus Veryga su laikinuoju Sauliumi Skverneliu svarsto, kodėl beveik mėnesį galiojantis karantinas nesuveikė: „Viruso plitimas nesustoja, nes tiesiog nesilaikome rekomendacijų ir elgiamės neatsakingai“. Bet pripažinti reikėtų ir tai, jog nesilaikome pirmiausiai todėl, kad tas rekomendacijas skelbia didžiosios piliečių dalies pasitikėjimą praradę politikai.
R. Sadauskas-Kvietkevičius
Pandemija kada nors baigsis, bet labai norėčiau patikėti, kad liks jos suformuoti įpročiai nesibrauti į svetimą asmeninę erdvę, neliesti pašnekovo rankomis, o gal net kartais jas nusiplauti. O intravertas nebus laikomas iškrypėliu, kurį būtinai reikia socializuoti įtraukiant į kvailas kolektyvines pramogas.

Dėl jų lėtapėdystės ar aplaidumo skiepų turbūt sulauksim kaip ir krikšto – paskutiniai Europoje. O jau visai paskutiniai vakciną gaus žemaičiai – jų protėviai dar kelis amžius po Lietuvos krikšto stabus ir žalčius garbino, tai ir neskiepytų liks pusė Žemaitijos. Suvalkiečiai skiepysis ne 2, o 4 kartus, jei tik vakcina bus nemokama, o Dzūkijoje būtų geriausia čiabuviams išmėtyti jauką virš miškų iš lėktuvų, kaip skiepijant nuo pasiutligės lapes, bet deja koronaviruso vakciną būtina suleisti kiekvienam asmeniškai ir dar atgabenti ypatingai žemoje temperatūroje. Britai jau skiepijasi, o Lietuva dar dairosi, kur šaldiklių gauti.

Antivakseriai šiomis dienomis panikuoja dėl to, kad Seimas pakeitė Karo policijos įstatymą, suteikdamas jai daugiau galių, ir sapnuoja, kaip, paskelbus Nepaprastąją padėtį, jų skiepyti atvažiuos pilnas sunkvežimis kareivių. Nieko panašaus, žinoma, nebus, nes covidiotų protesto akcijose jų susirenka kelis kartus mažiau, negu tvarką prižiūrinčių policijos pareigūnų, tai pasitelkti kariuomenę nebus jokios būtinybės.

Būriuotis bus galima tik dviese – aš, kalė Seira ir sniegenų būrys jau būtų tvarkos pažeidimas. Jos atsirado pora dienų anksčiau už karantino sugriežtinimą, nuspalvino mano pušį prie miegamojo lango – ryškios, tarsi Kalėdų eglės žaisliukai. Pasibaidė ir nuskrido kažkur link Dėlinės krūmynų.
Kai nežiūriu į paukščius, tris kartus per savaitę išvažiuoju į kurortinį miestą, kuris labai stengiasi apsimesti, kad viskas gerai. Eglutė jau pastatyta ir papuošta, virš gatvių lempučių girliandos švyti, bet viešbučiai ir sanatorijos niūriai žvelgia tuščiomis langų akiduobėmis.

Varžytis galima visose srityse, ne tik dėl to, kieno eglutė gražiausia. Trečioji Lietuvos vieta ES pagal užsikrėtimų koronavirusu skaičių 100 tūkstančių gyventojų vis dar neatrodo pakankamai baisi. Bronzos mums neužtenka – sieksim COVID-19 Eurolygos sidabro.
R. Sadauskas-Kvietkevičius
Dėl jų lėtapėdystės ar aplaidumo skiepų turbūt sulauksim kaip ir krikšto – paskutiniai Europoje. O jau visai paskutiniai vakciną gaus žemaičiai – jų protėviai dar kelis amžius po Lietuvos krikšto stabus ir žalčius garbino, tai ir neskiepytų liks pusė Žemaitijos.

Sužibus Kalėdų šviesoms ilgiuosi visai ne šventinių renginių prie eglutės. Pasiilgau tikros pūgos, tokios, kokias mačiau tik XX a. arba senuose filmuose. Kai šlapdriba pamažu virsta sniegu, šąla ir pradeda pustyti, metrinės pusnys užtveria kelius. Radijas primygtinai siūlo niekur iš namų nevažiuoti, o pakelės degalinėje kvepia kava, taikosi dingti elektra ir neveikia atsiskaitymas kortelėmis. Žinojimo, kad esu laukiamas ir negaliu ten užstrigti iki atlydžio.

Užpustytų, tai bent būtų visiems lengviau likti namuose, nesiveržti į prekybos centrus. Ar seniai čia vaikai tingėjo eiti į mokyklą, o kontorų kiaunės nuo pirmadienio feisbuke svajodavo sulaukti savaitgalio. Dabar staiga visiems prireikė socializuotis, paaiškėjo, kad nesame jokie šiauriečiai. Suomiai juokavo, kad pasibaigus karantinui galės grįžti nuo jo metu rekomenduotos 2 metrų socialinės distancijos prie įprastinės 5. O mes net prie parduotuvės kasų, kur ant grindų nubraižytos raudonos linijos, alsuojam nebaigtų virškinti pigių dienos pietų kvapais vienas kitam į veidus. Kai užtektų parašyti Messengerio žinutę – skambiname paklabėti, kai užtektų paskambinti – susitinkame gyvai.

Pandemija kada nors baigsis, bet labai norėčiau patikėti, kad liks jos suformuoti įpročiai nesibrauti į svetimą asmeninę erdvę, neliesti pašnekovo rankomis, o gal net kartais jas nusiplauti. O intravertas nebus laikomas iškrypėliu, kurį būtinai reikia socializuoti įtraukiant į kvailas kolektyvines pramogas.