Prekybos elektra ribojimai. Veikiant Baltarusijos atominei elektrinei, matome didžiulius Lietuvos mokėjimus Latvijai už elektrą, kuri fiziškai patenka į Lietuvą tiesiai iš Astravo per jungtis į Ignaliną ir Uteną. Taip pagal naują prekybos metodiką veikia bendra Baltijos šalių elektros rinka. Tai pažeidžia antiastravinį įstatymą ir Lietuvos vartotojai finansuoja nacionaliniam saugumui gresiantį branduolinį objektą bei jo antro bloko statybą.
Spaudimas Latvijai neprekiauti elektra, kuri patenka per Lietuvos elektros linijas, yra reikalingas. Galima imtis teisinių veiksmų, trukdančių Latvijai prekiauti elektra, ateinančia iš Baltarusijos per Lietuvą. Tarp tokių veiksmų yra ir jau pateikti Lietuvos pasiūlymai naujausiai prekybos metodikai, kuriais neleidžiama prekyba per linijas tarp Baltarusijos ir Lietuvos.
Reikia tikėtis, kad vyriausybės programoje bus aiškiai įvardinta, kada įstatymas bus vykdomas ir Lietuvos vartotojai nemokės už tiesiogiai Baltarusijos AE pagamintą elektrą.
Pasitraukimas iš BRELL sutarties. Būdama BRELL sutarties šalimi, Lietuva savo elektros linijomis natūraliai užtikrina Baltarusijos AE darbą BRELL elektros žiede. Lietuvai sinchronizuojant elektros sistemos darbą su Vakarų Europa reikės pasitraukti iš BRELL sutarties, atsijungti nuo BRELL žiedo ir tik po to sinchroniškai prisijungti prie Europos. Seimo priimtas įstatymas, numatantis Lietuvos pasitraukimą iš BRELL sutarties, įgaliojantis vyriausybę nustatyti konkrečias pasitraukimo sąlygas ir terminus, būtų labai svarbus politinis signalas ir Konstitucinio akto apie nesijungimą į postsovietines sąjungas įgyvendinimas.
Toks įstatymas realiai numatytų BRELL žiedo teisinio gyvavimo pabaigą, kadangi be Lietuvos BRELL sutartis nustotų galioti ir kitoms jos šalims. Tai būtų signalas, rodantis nekintamą Lietuvos politinę valią spartinti sinchronizaciją nepriklausomai nuo galimų Latvijos ir Estijos svyravimų (atsisakymo atlikti izoliuoto darbo bandymą). Latvijai tai būtų apsisprendimo momentas dėl prekybos elektra su rytais.
Techninių elektros srautų ribojimai. Antiastraviniame įstatyme yra numatyta, kad „turi būti taikomos, su patikimu Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos veikimu suderinamos, techninės priemonės, leidžiančios mažinti elektros energijos patekimo iš trečiųjų šalių, kuriose yra nesaugių branduolinių elektrinių, apimtį“. Paprastai sakant turi būti palikta tik tiek elektros linijų su Baltarusija, kiek yra būtina, kad nekiltų grėsmė Lietuvos elektros vartotojams. „Perteklinės“ elektros linijos turi būti išjungtos.
Pagal Kauno technologijos universiteto mokslininkų studijos rezultatus ir AB Litgirid specialistų vertinimu vienos linijos su Baltarusija išjungimas jokių grėsmių nesukuria. Antros linijos išjungimas kelia riziką tik tuo atveju, jeigu dėl remonto ar avarijos išsijungtų ir trečia linija, o tuo metu neveiktų NordBalt kabelis. Tačiau ir tokiu atveju yra galimos saugumo priemonės – tai papildomi susitarimai su kaimyninių šalių operatoriais dėl avarinės pagalbos bei galios rezervo ir sistemos balanso užtikrinimas savais generacijos šaltiniais Lietuvoje.
Remiantis grėsme nacionaliniam saugumui, išjungus elektros linijas iš Postavy į Ignaliną ir Uteną, rizika būtų minimali, nes bendras Lietuvos ir Baltarusijos skerspjūvio pralaidumas išliktų 1250MV. Linijos iš Astravo (BAE) į Ignaliną ir Uteną aiškiai pavaizduotos žemiau esančioje schemoje.
Toks išjungimas keltų rimtų ekonominių problemų Baltarusijos elektros energetikos sistemai.
Per linijas į Ignaliną ir Uteną atominės elektrinės Astrave didžioji galia „nukraunama“ į Lietuvą ir Baltijos šalis. Tuo tarpu, šias linija išjungus, visa galia tektų Baltarusijos elektros sistemai. Išjungę linijas iš Postavy į Ignaliną ir Uteną paliktume Astravo elektrą Baltarusijos vidaus reikmėms.
Kokios to pasekmės, labai vaizdžiai paaiškina interviu su profesorium, technikos mokslų daktaru, buvusiu Rusijos Federacijos atominės energetikos ministro pavaduotoju Bulatu Nigmatulinu (žr. čia).
Realių atsakomybių ir kaštų numatymas Baltarusijos AE. Gali būti, kad iki sinchronizacijos su Europa ir po to Baltarusijos AE sustabdyti nepavyks. Sinchronizacija pati savaime nepašalins Astrave kylančios branduolinės grėsmės. Reikės ilgalaikių pastangų siekiant didinti Baltarusijai gresiančią atsakomybę už galimas branduolines ir ekologines avarijas ir su tuo susijusius kaštus.
Vienos konvencija apriboja Baltarusijos branduolinę atsakomybę už avarijų sukeltą žalą tik 360 mln. eurų ir galimos žalos atlyginimą tik Baltarusijos teismų sprendimu. Ar galima rimtai įsivaizduoti Lietubos fizinius ir juridinius asmenis, ieškančius teisybės dėl patirtos žalos Baltarusijos teismuose?
Reikia manyti, kad nauja valdančioji koalicija sugrįš prie pasitraukimo iš Vienos konvencijos klausimo. Tačiau to negana. Lietuva jau patiria kaštus, susijusius su atomine elektrine Astrave. Tai ir radiacinio monitoringo sistemų įrengimas, pratybos ir pasirengimas galimoms avarijoms, reikalingos apsaugos nuo radiacijos bei dezaktyvacijos priemonės, pasiruošimas galimai evakuacijai. Tokius kaštus reikia apskaityti ir kelti Baltarusijai jų atlyginimo reikalavimus.
Lygiai taip pat reikėtų svarstyti galimos branduolinės avarijos padarinių likvidavimo fondo steigimą ir dėl lėšų tokiam fondui kreiptis į Europos Komisiją. Ieškoti pinigų įvykus avarijai Astrave bus vėlu. Pagaliau reikia realiai įvertinti, ką reikštų būtinybė vykdyti evakuaciją COVID-19 pandemijos sąlygomis.
Ar bus atskleista tiesa? Baltarusijos AE – tai dešimties milijardų eurų vertės Rusijos geopolitinis projektas, siekiant per elektros energetiką išlaikyti savo įtaką Baltijos šalims ir neleisti sinchronizuotis su kontinentine Europa. Dedamos milžiniškos pastangos, kad jis pavyktų. Šiandien vyksta kova, kad Dainius Kreivys nebūtų paskirtas energetikos ministru.
Visomis išgalėmis stengiamasi pateisinti dalyvavimą BRELL sutartyje ir Vienos konvencijoje. Neigiama, kad galima išjungti bent vieną elektros liniją su Baltarusija. Latvijai ir Estijai pateikta prekybos elektra metodika, prieštaraujanti Antiastraviniam įstatymui ir užtikrinanti elektros pirkimą tiesiogiai iš Astravo. Baigiamas įgyvendinti Ignalinos ir Utenos pastočių rekonstrukcijos projektas, užtikrinantis techninį tų srautų patikimumą.
Tame pačiame projekte numatytos aikštelės su galimybe statyti konvertorius linijoms su Baltarusija, taip užtikrinant prekybą net ir po sinchronizacijos. Nuo 2014 metų griaunami Lietuvos elektros generacijos rezervai (Lietuvos elektrinės 5, 6, 7, 8 blokai, Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė) ir didinamas importas iš Baltarusijos. Stabdomas Kruonio HAE kintamos galios penkto agregato projektas, vilkinama gyvybinės elektros linijos Vilnius-Naujoji Vilnia-Neris projekto įgyvendinimas. Vilkinta ir iš 2020 metų į 2025 metus nukelta sinchronizacija. Iki galo neatskleista M. Basčio istorija.
Kas yra šių pastangų herojai? Jų pastangos išgelbėti Astravo projektą neabejotinai tęsis. Ar bus atliktas tyrimas siekiant tai išaiškinti ir užkardyti? Toks tyrimas taip pat turi būti Astravo AE blokados dalis.