„Dabar Lietuvoje vyksta baisus eksperimentas. COVID‘o ligoniai... Su jais eksperimentuojama, kišami antibiotikai, visa kita. Žmogaus teisės yra baisiausiu būdu pažeidžiamos. Dar tokio nebuvo atvejo Lietuvos istorijoje, kai žmogus susirgęs tampa eksperimentiniu triušiu“, – taip situaciją iš Seimo tribūnos piešė Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Kepenis.

„COVID yra pasaulinės mafijos projektas, o skiepydamiesi tapsime eksperimentiniais triušiais“, – tokia antrašte buvo palydėtas koronavirusą lydinčias sąmokslo teorijas propaguojantis D.Kepenio interviu naujienų portale „Palangos tiltas“, vėliau perpublikuotas ir prastos reputacijos minfo.lt.

Šią savaitę D.Kepenio pasisakymai pasirodė ir dar viename absurdiškas sąmokslo teorijas platinančiame tinklapyje karzygys.lt. Interviu su juo buvo pavadintas „Seime dar yra Drąsos ir Tiesos“.

Praėjusios kadencijos Seime jis surengė skiepų skeptikų konferenciją, kurioje buvo dalinamasi nepagrįsta ir klaidinančia informacija, vėliau, naudodamasis savo mandatu priglaudė ir dėl 5G plėtros susirūpinusius antimokslinių teorijų entuziastus.

Panašu, kad šis Seimo narys ir toliau ketina naudoti savo kaip Seimo nario mandatą tam, kad skleistų nepagrįstus įtarimus, mokslui ir statistiniams duomenims prieštaraujančius teiginius.

Antrajai kadencijai į Seimą išrinktas D.Kepenis savo gyvenimą paskyrė sveikos gyvensenos propagavimui, yra Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės prezidentas. Neabejoju, kad šiam Seimo nariui sąžiningai rūpi Lietuvos visuomenės sveikata ir gerovė. Su jo idėjomis apie visuomenės sveikatos gerinimo svarbą galima sutikti ir pripažinti, kad sveika gyvensena gali padėti išvengti dalies ligų, nuimti dalį naštos nuo perkrautos sveikatos apsaugos sistemos.

Bet didžioji problema ta, kad kūno kultūros mokytojo išsilavinimą turintis D.Kepenis staigiu šuoliu iš visuomenės sveikatinimo peršoka į platų medicinos mokslo ir aktualijų aptarimą, nevengdamas išgalvotų teiginių, gąsdinimo, sąmoningo ar nesąmoningo klaidinimo.

Girdėti iš Seimo tribūnos mokslui prieštaraujančius, visuomenę gąsdinančius ir nepasitikėti atskiromis institucijomis verčiančius teiginius nebėra naujiena. Vis dėl to, D.Kepenio pasisakymai ir veikla išsiskiria pandemijos kontekste.

Situacijoje, kai didesnis visuomenės sąmoningumas, supratingumas, mokslu grįstos informacijos sklaida gali išgelbėti dešimtis, šimtus, o gal net tūkstančius gyvybių, šis Seimo narys klaidina visuomenę ir prisideda prie sąmokslų teorijų skleidėjų kuopelių, siekiančių kelti chaosą ir neramumus valstybėje.

Keisčiausia tai, kad D.Kepenis nesulaukia praktiškai jokios reakcijos iš bendrapartiečių ar kitų Seimo narių. D.Kepenio pasisakymus „kitokia nuomone“ vadina ir jo frakcijai priklausantis, pareigas eiti baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, neišdrįstantis viešai pasmerkti jo valdomai sistemai žalą darantį kolegą.

„Aš suprantu, kad Dainius nėra skiepų priešininkas, jis tik šneka truputį apie kitus dalykus. Niekada Kepenis nėra pasakęs, kad jis yra prieš skiepus. Tai niekada nebuvo pasakyta, bet visi rašo, kad jis yra prieš skiepus. Tai yra nesąmonė, tai yra melas. Jis tiesiog šneka apie kitus dalykus. Jeigu mes išimame žodžius iš konteksto, tai viską galima pateikti taip, kaip nori“, – taip D.Kepenio poziciją partijoje gynė jos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Į Seimo nario žodžius nutylėtai smerkdami, bet garsiai neužginčydami ir nesulaikydami jo nuo pavojingos nuomonės skleidimo reaguoja ir kiti valstybės lyderiai. Visi užmerkia akis, nenorėdami veltis į tiesioginį konfliktą.

„Mokslininkų Seimo nariams reikia tik tada, kai reikia persodinti pragertas kepenis“, – 2009 metais Seime vykusioje diskusijoje kalbėjo tuomet dar Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros docentas A.Veryga.

Ir čia retoriškai galima paklausti: o ką padarėte Seime, kad plėstumėte mokslinį pasaulio supratimą, duomenimis paremtą žinojimą, apgintumėte juos nuo kolegų, kurie viešai skleidžia nepasitikėjimą ir, vadinamuosius, alternatyvius faktus?

Kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl visuomenę klaidinančių Seimo nario kalbų? Ar neturėtų jo pasmerkti medicinos mokslo pasiekimus pripažįstanti frakcija? Ar neturėtų sulaukti griežtos reakcijos jo pasisakymai ir iš Vyriausybės narių, besiskundžiančių, jog visuomenei trūksta sąmoningumo ir „tikriausiai teks imtis griežtesnių priemonių“?

Bet koks tikrovės neatitinkantis teiginys apie Seimo narį gali būti užginčytas, įvertintas teismo procese ir sulaukti viešo paneigimo. Tuo metu Seimo nariai gali viešai dėstyti tikrovės neatitinkančius teiginius ir paversti juos savo politinio kapitalo augimo dalimi.

Kalbos apie tai, kad Seimo nario teiginius kažkaip išteisina visuomenės jam suteiktas pasitikėjimas, rinkėjų balsai, neturi jokio loginio sąryšio su šių teiginių teisingumu ar nesumažina jų pavojaus.

Sąmoningas visuomenės klaidinimas turėtų būti įvertintas, o jei ne, tai už visas galimas pasekmes bendrą atsakomybę turėtų prisiimti frakcija ir partija, deleguojančios tokius Seimo narius darbui komitete, viešiems pasisakymams ir kitokiai viešai veiklai.