Konservatorių ir liberalų vadovaujamas socialinių reikalų komitetas pateikė pasiūlymą Seimui grąžinti iniciatoriams tobulinti įstatymą, dėl vaiko pinigų didinimo, iš esmės be motyvų, nurodydamas tik formalią priežastį, kad reikia papildomai įvertinti valstybės finansines galimybes. Tai, kad jos jau buvo įvertintos prieš Vyriausybei teikiant šiuos projektus bei biudžete numatytos tam lėšos – ši aplinkybė sąmoningai nutylima. Nuo kitų metų vaiko pinigai siektų 70 eurų, o gausioms ir neįgalų vaiką auginančioms šeimoms – 111 eurų. Nebent tuos pinigus, kurie būtų skirti vaikams, konservatoriai ir liberalai jau numatė kažkam kitam?

Kyla klausimų apie vaiko pinigų likimą ateityje. Patys valdantieji turi labai skirtingas nuomones. Nors būsima socialinių reikalų ir darbo ministrė viešumoje tvirtina, kad vaiko pinigai nebus naikinami, tačiau nieko nekalba apie jų didinimą. Koalicijos partneriai liberalai vis garsiau kalba apie tai, kad vaiko pinigus turėtų gauti anaiptol ne visi.

Akivaizdu, jog naujieji valdantieji dar nesuderino savo veiksmų tarpusavyje, o gal ir su juos rinkimuose rėmusiomis interesų grupėmis. Iš Vyriausybės formavimo proceso, jos programos rengimo tempų, susidaro vaizdas, jog naujos valdžios laivas ima skęsti dar stovėdamas krantinėje. Juolab, jau pati I. Šimonytė užsimena, kad gali būti net taip, kad jų Vyriausybė pradės dirbti ne pilnu korpusu – tik su dalimi ministrų. Nepamenu, kad taip būtų buvę kada nors anksčiau, su kitomis vyriausybėmis.

Dabar jau nebeužtenka propagandinių žinučių apie „blogus“ „valstiečius“ ir jog COVID-19 išnyks savaime, pasitraukus Aurelijui Verygai, ką vienoje televizijos laidoje pasakė Andrius Kubilius. Visos konservatorių ir liberalų kalbos apie biudžete neva kažkam mūsų nenumatytas lėšas yra visuomenės apgaudinėjimas. Kaip pavyzdys, teiginys, jog nėra numatyta lėšų vakcinų įsigijimui.

Suprantu, jog pas daugelį naujų valdančiųjų nėra pakankamos kompetencijos bei suvokimo, kaip naudojamas PSDF rezervas ar kiti valstybės rezervai nenumatytais ekstremaliais atvejais, kai iš anksto neįmanoma prognozuoti nei sumų, nei to, ar tikrai rinkoje egzistuos planuojamas pirkti objektas, bet tada verčiau reikėtų tylėti, nei šnekėti nesąmones. Bandyti atrodyti protingais, viešai skleidžiant absurdiškas žinias, buvo galima praėjusius ketverius metus, kada konservatoriai ir liberalai buvo opozicijoje ir už nieką valstybėje nebuvo atsakingi. Iš valdančiųjų Tauta tikisi atsakomybės už kiekvieną pasakytą žodį ir priimtą sprendimą.

Jei atvirai, naujosios valdžios veiksmai po rinkimų kelia neviltį. Vietoj susitelkimo darbui – nesibaigiantis džiaugsmas dėl rinkimų rezultatų, valdžios dalybos, tarsi grobio, kada politinis lojalumas tampa didesniu argumentu už patirtį, o jaunatviškas polėkis už kompetenciją.

Manau, kad balsavusieji už konservatorius ir liberalus dabar įsitempę stebi situaciją, nes silpna, korumpuota valdžia taps problema visiems Lietuvos žmonėms, o prokonservatoriškos propagandos niekinta „valstiečių“ valdžia gali pasirodyti nepalyginamai geresnė nei naujoji.

Jei naujieji valdantieji atsitokės nuo rinkimų euforijos ir bandymo atkeršyti tiems, kurie neleido jiems likti valdžioje šimtui metų, kaip 2008 metais teigė viena žinoma konservatorė, o pradės dirbti ir ieškoti sprendimų naudingų visiems Lietuvos žmonėms, gali būti, jog naujosios valdžios laivas išplauks ir nenuskęs dar krantinėje.