Mums reikėjo permainų ir jos iškrito – trys damos ir bartukas buvo lemiamas kirtis šiuose Seimo rinkimuose. Šimonytė, Armonaitė, Čmilytė-Nielsen ir jaunasis Landsbergis nušlavė visus tūzus ir karaliukus. Partija laimėta, tačiau po rinkimų nakties vyksta dar svarbesnis lošimas, ir kaladė maišoma iš naujo. Ir tuomet pamatai, kad lošimo principai – apmauk varžovą – nepasikeitė. Nepasikeitė net dauguma prie stalo sėdinčių lošėjų, o partinio pokerio lošimo taisyklės liko tos pačios – kad ir ką bedarytum, svarbiausia išlaikyti poker face.

Kam tokį veidą geriausiai sekasi išlaikyti? Premjerei Šimonytei? Seimo pirmininkei Čmilytei-Nielsen? Opozicijos lyderiu taip ir netapusiam Karbauskiui? Atverskime kaladę ir pažiūrėkime.

Pradėkime nuo stipriausios šių rinkimų karalienės – Ministrės Pirmininkės Šimonytės. Ko jau ko, o drąsos Šimonytei tikrai netrūksta. Na, pagalvokime, kam dar galėtų šautų į galvą mintis siūlyti į ministrus Kreivį? Kadaise net konservatorių Jokeris Grybauskaitė jam buvo liepusi atsistatydinti. Ir vis dėl tų nelemtų ES pinigų – milijoninės paramos savo mamos verslui.

Kitą premjerą už tokį pasirinkimą kolegos žurnalistai seniai būtų akmenimis užmėtę. O dabar tik vienas kitas politologas abejones dėl kandidato reputacijos tyliai išsakė. Kaip ir dėl Skaistės (pretendentės į finansų minsitrus) promilių ir 289 eurų baudos. Tokią pat baudą gavęs socdemų kandidatas Pagojus po žiniasklaidoje kilusio skandalo buvo tuojau pat pašalintas nuo valdžios lošimo stalo. Bet Šimonytė tokiems pasisakymams abejinga – juk pokeryje, kaip taisyklė, svarbiausia išlaikyti ramią veido išraišką.

Ypač tą išraišką svarbu išlaikyti metant ant stalo kitą kortą – naująjį Verygos įpėdinį Dulkį. Drąsus metimas, ypač žinant dabartinio Prezidento santykį . Kaip ten bebūtų, su šiuo bartuku viskas kur kas paprasčiau: dauguma Lietuvos žmonių paimtų net katę maiše, kad tik ne Veryga. Jei Prezidentas Dulkio kandidatūros neatmes, visiems būtų geriau, kad šis kortų lošimas su Covid pandemija naujam kandidatui netaptų rusiška rulete.

Visgi vieno drąsaus žingsnio Šimonytė nežengia – net ir atvedusi konservatorius į pergalę ir valdžią, ji pati taip ir netapo konservatorių partijos nare. Kodėl? Gal apima svetima gėda už tai, ką pergalę besimėgaujantys kolegos konservatoriai daro Seime? Nes Seime, nepaisant šachmatų didmeistrės Čmilytės-Nielsen vadovavimo, lošimas labiau panašus į kvailio paieškas. Tik ar verta stebėtis?

Per 30 Nepriklausomybės metų (nepaisant to, ar į valdžią ateidavo dešinė, kairė ar gelbėtojai) visi, gavę valdžią, elgdavosi taip pat. Tad ir dabar viskas vyksta lygiai taip pat, kaip ir po kiekvienų eilinių Seimo rinkimų. Išskyrus vieną iššimtį: vilčių, jog ateis nauja politinė kultūra, rinkėjai turėjo daugiau nei įprasta.

Ką gi, naujais veidais atnaujintos senos buldozerio „kultūros“ Seime neatlaiko ne tik politiniai priešai, bet net ir savi. Seiminis pokeris su ramiu ir besišypsančiu Seimo pirmininkės veidu opozicijai kol kas nieko gero nežada. Gal, išskyrus, Darbo partiją.

Tiesa, dar prieš tai reikia išsiaiškinti, kas gi ta opozicija. Būtent opozicinės partijos tarpusavyje sulošė visišką kvailį. Turėdama beveik pusę Seimo narių, ji taip ir nesugebėjo išmesti valdantiesiems kozirinio tūzo – opozicijos lyderio. Kai opozicija net dėl lyderio nesugeba apsispręsti, tai valdantiesiems, taip sakant, korta eina tiesiog pati. Tad kirtis buvo skausmingas – didžiausia Karbauskio frakcija negauna Seimo vicepirmininko, o po dienos kitos sužino, kad ir Audito komitetas priklausys ne jiems. Kiek nešvarus valdančiųjų lošimas, jei kalbėtume apie prieš rinkimus skelbtą naują politinę kultūrą.

Ir jau čia spekuliacijoms iš tūzo į bartuką virtęs Karbauskis gauna visus kozirius. Ką tik Seimo vicepirmininko postas atiteko kartu su liberalais MG Baltic byloje teisiamai Darbo partijai. Naujasis vicepirmininkas Mazuronis teigė, kad visiems netikėtą Čmilytės-Nielsen pasiūlymą priėmė per 15 sekundžių. Tad valstiečių pasipiktinimas turi pagrindo – ar po kitų 15 sekundžių pirmininkė nesugalvos ir Audito komiteto atiduoti tiems patiems darbiečiams, su kuriais jos partijai reikės lošti vienoje pusėje ir teismo, ir Seimo salėje? O dar ir pačių liberalų sąjūdžio frakcija aptrupėjo – po padalintos naujojo ministrų kabineto kortų kaladės Seimo senbuvis Glaveckas nusprendė kol kas lošti už frakcijos ribų.

Tad išlaikyti poker face naujai išrinktai valdžiai bus vis sunkiau. Kol kas kortos krenta ne kaip. Rinkėjų lūkesčiai dideli. Nemėgstamiausias opozicijos politikas Karbauskis (blefuodamas ar ne – pamatysim) traukiasi iš Seimo, kaltindamas valdančiuosius valdžios uzurpavimu ir demokratijos principų laužymu bei palikdamas Seime kur kas visiems mielesnį Skvernelį. Valdančiųjų dauguma trapi, o dėl siautėjančios pandemijos gali strigti ir Seimo darbas, ir Vyriausybės formavimas. Tad vargu, ar karantine įstrugusiai Lietuvai toks lošimas patiks.

Kad ir koks poker face slėptų lošėjų veidus.